Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytojas, kuris pasakojo sulaukusi SMS žinutės apie „Lidl“ akcijas.
Joje buvo skelbiama, kad liepos 11–12 dienomis atlantinės lašišos filė kainuoja 11,49 Eur/kg, su „Lidl Plus“ kuponu taikoma 40 proc. nuolaida atrinktoms šviežioms prekėms, taip pat galioja „2+1“ akcija popieriniams rankšluosčiams.
Žinutės pabaigoje buvo pateikta nuoroda, per kurią galima atsisakyti reklaminių SMS.
Vis dėlto vyrui įtarimų sukėlė ne pats pasiūlymas, o tai, kad žinutė buvo atsiųsta iš telefono numerio su Ispanijos šalies kodu (+34).
Naujienų portalas tv3.lt kreipėsi į „Lidl“ dėl klientams išsiųstų žinučių, kurios daliai gavėjų sukėlė įtarimų.
„Nuoširdžiai atsiprašome dėl sukelto nerimo. Šeštadienį daliai „Lidl“ klientų Lietuvoje siųstose žinutėse dėl žmogiškosios klaidos vietoj siuntėjo pavadinimo „Lidl Plus“ buvo matomas konkretus telefono numeris. Suprantame, kad tai ir žinutėje naudota nuoroda galėjo sukelti pagrįstų abejonių dėl saugumo.
Labai džiaugiamės, kad mūsų klientai yra tokie budrūs, ir dėkojame visiems, kurie apie tai pranešė. Atsižvelgdami į šią situaciją, tiksliname savo komunikacijos procesus, kad ateityje mūsų žinutės būtų visiškai aiškios ir nekeltų jokių dvejonių. Žinutė tikrai buvo siųsta mūsų, tačiau pripažįstame, kad jos išpildymas turėjo būti geresnis“, – nurodo „Lidl“.
Netikros SMS – tarp dažniausių sukčiavimo būdų
Nors finansų įstaigoms pavyksta sustabdyti vis daugiau sukčiavimo atvejų, ekspertai įspėja, kad netikros SMS žinutės išlieka viena didžiausių grėsmių gyventojams.
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, 2025 m. Lietuvoje užfiksuota 15 447 sukčiavimo atvejai – 12,8 proc. daugiau nei metais anksčiau. Per metus sukčiai iš gyventojų ir įmonių mėgino išvilioti 58,8 mln. eurų, kai 2024 m. ši suma siekė 35 mln. eurų.
Didžiausią visų sukčiavimo atvejų dalį sudarė netikros SMS žinutės ir elektroniniai laiškai (angl. phishing) – jos sudarė apie trečdalį visų fiksuotų bandymų. Be jų, dažni buvo avansiniai, investiciniai ir romantiniai sukčiavimai.
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro vadovė Eglė Lukošienė pažymi, kad nors finansų įstaigos pernai sustabdė daugiau kaip 38 mln. eurų ir taip neleido pinigams pasiekti sukčių, vien technologinių priemonių nepakanka.
„Net ir pažangiausios sistemos negali apsaugoti, jei žmogus pats inicijuoja ar patvirtina apgaulingą operaciją. Dėl to gyventojų budrumas, kritinis mąstymas ir atsargumas, ypač socialiniuose tinkluose ir gaunant tariamus darbo ar investicinius pasiūlymus, išlieka esminiu saugumo veiksniu“, – sako E. Lukošienė.
Anot jos, netikrų SMS žinučių ir elektroninių laiškų kampanijos pasižymi cikliškumu – trumpam sumažėjus jų skaičiui, sukčiai greitai prisitaiko prie taikomų apsaugos priemonių ir vėl suaktyvina savo veiklą.
Nepaisant augusio sukčiavimo masto, realūs gyventojų ir įmonių nuostoliai praėjusiais metais reikšmingai neišaugo – sukčiams buvo pervesta 20,5 mln. eurų, arba tik kiek daugiau nei 2024 m., kai ši suma siekė 20 mln. eurų.
