Lenkija atsisakė rusiškų dujų, pasikliaudama suskystintų gamtinių dujų (SGD) importu bei PGNiG valdomų gavybos aktyvų Norvegijos kontinentiniame šelfe plėtojimu. Kita vertus, Kremliaus kontroliuojamam „Gazprom“ balandžio pabaigoje nutraukus dujų tiekimą Lenkijai, ši pumpavimo dujas reversu Rusijos eksporto vamzdynu „Jamalas-Europa“ iš Vokietijos, kuriai taip pat pasiekiamos norvegiškos dujos.
PGNiG pranešime pažymima, jog dujomis iš Norvegijos per „Baltic Pipe“ kartu su SGD importu bei saugyklomis sukauptomis atsargomis bus visiškai patenkintas šio kuro poreikis per artimiausią žiemos sezoną.
Pasirašyta sutartis numato 2,4 mlrd. kubinių metinį tiekimą laikotarpiu nuo 2023-ųjų iki 2033 metų, „vadovaujantis verslo sąlygomis bei gamtinių dujų kainomis Europoje kainomis“, o ja vadovaujantis bus užtikrinamas papildomas tiekimas, teigiama Lenkijos įmonės pranešime.
Planuojama, jog šios sutarties vykdymu bus patenkinta apie 15 proc. vidutinio gamtinių dujų poreikio Lenkijoje per metus.
PGNiG derasi su kitais Norvegijos dujų tiekėjais, kad ilgainiui optimaliai išnaudotų visą „Baltic Pipe“ pajėgumų.
10 mlrd. kubinių metrų metinio pralaidumo „Baltic Pipe“ baigtas tiesti liepos pabaigoje. Projekto užbaigimas patvirtina Lenkijos strateginį sprendimą nepratęsti sutarties su „Gazprom“, kuri baigs galioti šiais metais.
900 kilometrų ilgio „Baltic Pipe“ pagrindinė paskirtis – gamtinių dujų iš Norvegijos tiekimas per Daniją, Švedijos pakrantę ir Baltijos jūrą į Lenkiją bei jos kaimynes. Vamzdyną numatyta sujungti su Lenkijos SGD terminalu Svinouiscyje, kad dujas galima būtų pumpuoti ir atbuline kryptimi – į Švediją ir Daniją.
Europos Sąjunga šio projekto įgyvendinimui skyrė beveik 270 mln. eurų finansavimą.
