lietuva-lenkijos imperijos karaliskoji provincija
per amzius amen

O nuvykęs į Maskvą, matyt, visada nusilenki Lenino mumijai?

Juk irgi Lietuvai "nusipelnęs" - jei ne jo sukelta revoliucija ir Pilsudskio legionų nemenkas "apnaikinimas", tai vargu ar Lietuva būtų taip lengvai atgavusi Nepriklausomybę.

P.S. Lietuviai (tie, kurie per amžius išsaugojo senovinę lietuvio kario dvasią) nesilanksto niekada ir niekam - nei supuvusioms išdavikų ir Lietuvos priešų mumijoms ar jų sarkofagams, nei kokiems nors dar gyviems "stabams", o dirba ir kovoja už Lietuvių Tautą ir Lietuvos Valstybę.

Ukrainos priėmimas į NATO atitinka Lietuvos strateginius interesus.

Rusijos imperija turi būti kuo greičiau izoliuota nuo normalaus pasaulio. Tik taip galima priversti ją pakisti į kelias dešimtis tautinių nepriklausomų valstybių, išsilaisvinant Rusijos okupuotoms ir kolonizuotoms tautoms bei valstybėms.

Deja, bet ir su Gudija problemos bus.

Tai kaimyninių valstybių, pretenduojančių į tą pačią teritoriją, amžina problema.

Gudijos inteligentijai Vilnius yra Gudijos senoji istorinė sostinė, o žemės aplink Vilnių yra – jų požiūriu – gyvenamos baltarusių kalba (“po prostu”) kalbančių žmonių.

Lietuviams irgi būtina (ir dėl istorinių, ir dėl geopolitinių priežasčių) susigrąžinti Lietuvių Tautos istorines etnines žemes – ypač Lietuvos Valstybės “istorinį lopšį” (Ašmenos, Krėvos, Lydos, Alšėnų, Naručio apylinkes) – iki 1920 m. liepos 12 d. sutartimi nustatytų ribų.

Dabar visi šitie sienų klausimai “užšaldyti” nuo pat 1944 m., bet jie niekur nedingo ir vėl “pakils”, kada atsiras tam tinkamos geopolitinės sąlygos.

Lietuviškos geostrategijos pradžiamokslis


Senovės baltų gentys – jotvingiai, sėliai, kuršiai, žiemgaliai, prūsai, galindai bei tuometinė lietuvių gentis yra visų mūsų – dabartinių lietuvių – protėviai. O mūsų – dabartinė lietuvių kalba – yra šių baltų genčių kalbų tiesioginė palikuonė.

Ir mes (bei, žinoma, dabartiniai latviai) turime prigimtinę teisę į savo protėvių baltų etnines žemes.

Iš kitos pusės jokia ne paslaptis, kad tiek Lenkijoje, tiek Gudijoje (Baltarusijoje) pakanka šovinistų, dieną naktį svajojančių apie Vilniaus ir nemažų teritorijų aplink jį atėmimą iš Lietuvos. Rusijos imperijoje irgi pastoviai prisimenama, kad Vilnius, Klaipėda ir jų apylinkės buvo sugrąžintos Lietuvai dėka to, jog SSSR sumušė Lenkiją, o vėliau ir Vokietiją.

Šiandien visos šios kalbos lieka tik svaičiojimais internetinėje erdvėje bei retkarčiais pasigirsta kai kurių politikų lūpose – vis tik NATO egzistavimas pakankamai efektyviai šiuo metu stabdo bet kokią Rusijos, Gudijos ar netgi Lenkijos invaziją į Lietuvą.

Tuo pat metu tik visiški kvailiai gali abejoti, jog ateis laikas, kada subyrės ir ES, ir NATO. Ir štai tada mes tapsime lengvu grobiu savo galingesniems kaimynams, jei jau dabar nesiruošime būsimai sudėtingai ateičiai ir nekursime toli siekiančių strateginių sąjungų.

Ir tik visiški idiotai mūsų parsidavusioje valdžioje nepajėgia suvokti, jog subyrėjus NATO ir sunaikinus Rusijos imperiją (o Kinija tai anksčiau ar vėliau padarys – jau senokai tam labai intensyviai ir labai sėkmingai ruošiasi), pagrindiniu Lietuvos Valstybės priešu taps Lenkija.

Deja, sekančiu mūsų priešu bus Gudija (kuri visa yra įsikūrusi senosiose baltų žemėse, o gudai – tai tie patys suslavėję baltai), jei nepavyks taikiai susitarti dėl Rytų Lietuvos (pasak B. Kviklio – Liūdnosios Lietuvos) sugrąžinimo Lietuvos Valstybei (atstatant 1920 m. liepos 12 d. sutartyje nustatytas sienas, Lenkijos, o vėliau SSSR užgrobtas).

Kaip tik todėl strateginiu ir ilgaamžiu Lietuvos Valstybės sąjungininku yra ir bus Ukraina.

Priežastis labai paprasta – mūsų geostrateginiai interesai absoliučiai sutampa (ir atžvilgiu Rusijos imperijos galutinės likvidacijos, ir atžvilgiu Lenkijos bei Gudijos sutramdymo).

Taip pat mums – lietuviams – visada būtina atsiminti, kad Punskas, Seinai, Suvalkai, Rytų Liūdnoji Lietuva, Mažoji Lietuva (pietinė dalis – Rusijos imperijos okupuota ir aneksuota Karaliaučiaus (Tvankstos) sritis) ir Stalino Lenkijai padovanotos Prūsijos žemės – tai kraujuojančios mūsų tautos žaizdos, kurios neužgis, kol nebus atkurta istorinė teisybė.

Jogaila- didžiausias tarp lietuvių. Visada Krokuvoje nulenkiu galvą prie JO sarkofago Vavelyje.

ŽELIGOVSKIUI VILNIŲ PAGROBUS
Maironis
Pirmoji publikacija – „Skaitymai“, 1921, Nr. 2

Pavojuj motina-tėvynė;
Ateina audra iš pietų!
Tai lenkas, išgama tautų,
Mums neša pančius ir žudynę,
Dvarų ieškodams prarastų.

Dar vakar svetimoj vergijoj
Prieš caro klaupės dievukus, -
Prancūzo nūn globoj puikus
Mums švaisto gautu kalaviju
Ir mūsų degina laukus.

Gana po priedanga brolystės
Mums čiulpė syvus pasalais!
Kultūros savo skarmalais
Mums plėšė kalbą dėl lenkystės
Ir smaugė savo verpalais!

Dabar šalin numetęs kaukę,
Ginkluotus siunčia plėšikus
Ir taško mums kraujais laukus,
O po Europą visgi šaukia,
Kad tai ne jų būrys smarkus.

Gana lietuviškos kantrybės!
Ginkluota kelkis; Lietuva!
Dienelė laukia nelengva!
Bet gelbės dangiškos galybės,
Ir paskutinė bus kova!

Petys į petį už tėvynę!
Nuo Palangos lig Varėnos,
Sulaukę puotos kruvinos,
Kaip mūsų proseniai ją gynė,
Taip ginsme sūnūs šios dienos

Matau kaip KGpistas už 50 ct. komentarus rašinėja...

<div class="badCommentText">Komentaras buvo pašalintas dėl neetiško, reklaminio ar įžeidžiančio turinio.</div>

Lochas tu lochas...