Kaupti pensiją fonduose žmonės buvo viliojami ir tuo, kad, kitaip nei „Sodros“ pensija, juose kaupiami pinigai esą ir paveldimi. Vis dėlto taip yra ne visada.
Ir net jeigu sukaupsite pakankamai lėšų ir „Sodra“ iš jų mokės papildomą išmoką (anuitetą), tai nereiškia, kad visus sukauptus pinigus atgausite. Kai kuriais atvejais jie atiteks visiškai svetimiems žmonėms.
Nežino, kiek mirusių klientų turto liko
Antrosios pakopos fondų valdymo įmones vienijančios Lietuvos investicinių ir pensijų fondų vadovas Tadas Gudaitis negalėjo pasakyti kiek per metus miršta tų įmonių klientų, t. y. fondų dalyvių.
„Pensijų fondų bendrovės nedisponuoja jokiais asmeniniais kaupiančiųjų duomenimis, išskyrus tuos, kurie numatyti teisės aktuose ir būtini išskirtinai mūsų tiesioginėms funkcijoms vykdyti.
Tad duomenų apie klientų sveikatos būklę, finansinę situaciją ar panašius dalykus mes neturime“, – sakė jis.
Pasak jo, asociacija gali pateikti statistiką tik apie išmokas fondų dalyviams. O ji rodo, kad nuo kaupimo pradžios 2004 m. pensijos nesulaukę mirė iš viso 37,4 tūkst. kaupiančiųjų. Jų paveldėtojams išmokėta 71,49 mln. eurų.
„Reikia neužmiršti fakto, kad ne kiekvienu atveju tai atspindi kalendorinių metų situaciją: palikimo priėmimo procesas kai kuriais atvejais užtrunka ir keletą metų“, – pridūrė T. Gudaitis.
Paklaustas, kas būna su mirusiųjų sukauptu turtu, jeigu paveldėtojų nėra arba jie nesikreipia į fondų valdytojus dėl mirusiojo turto paveldėjimo, jis aiškino:
„Jei mirties faktas yra oficialus, turtas perkeliamas į Turto išsaugojimo fondą. Palikimo priėmimo trukmė nevienoda, ji skirtingais atvejais varijuoja nuo kelių mėnesių iki kelerių metų. Tuo metu turtą toliau labai konservatyviai investuoja Turto išsaugojimo fondas. Tais atvejais, jei paveldėtojų neatsiranda, šį turtą perima valstybė.“
Taigi, jeigu kaupdami pensiją fonduose mirštate, bet neturite paveldėtojų arba jie nežino apie jūsų kaupimą ir nesikreipia dėl sukaupto turto, jis atitenka visai nepažįstamiems žmonėms arba, kitaip tariant, valstybei.
Perkelia į Turto išsaugojimo fondą
Asociacijos vadovas priminė, kad „Sodra“ faktą apie kaupiančiojo mirtį pensijų kaupimo bendrovei praneša ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo informacijos apie mirtį gavimo.
„Mes savo ruožtu perkeliame dalyvio turtą į Turto išsaugojimo fondą ir toliau jį investuojame įstatymo numatyta tvarka“, – nurodė T. Gudaitis.
Anot jo, pensijų fondai paveldėtojų nustatymo ir kituose susijusiuose procesuose nedalyvauja, dėl to nekonsultuoja ir patarti negali.
„Artimajam mirus, geriausiai būtų kreiptis į savo srities specialistus teisės srityje, jie tokioje sunkioje situacijoje gali padėti ne vien pensijų turto nuosavybės klausimu, o kompleksiškai“, – patarė asociacijos vadovas.
Jo teigimu, pensijų fonde sukauptas turtas yra viena iš daugybės galimų turto rūšių, kurios galėjo priklausyti žmogui, kaip ir kito pobūdžio investicijos, nekilnojamasis turtas, kilnojamasis turtas ir t.t.
„Kokį turtą ir kur bei kokius įsipareigojimus paliko mirusysis, patartume išsiaiškinti su notarais bei teisininkais, kad nebūtų pažeisti teisės aktai bei asmens duomenų privatumas“, – komentavo T. Gudaitis.
Sukauptas turtas nėra žmogaus nuosavybė
Vis dėlto jei pensijos ir sulaukiate nenumirę, tai nereiškia, kad jūs ar jūsų turto paveldėtojai atgaus visus fonduose sukauptus pinigus. Mat ne visi „Sodros“ mokami anuitetai yra paveldimi.
„Sodros“ vyriausiasis aktuaras, Pensijų anuitetų skyriaus patarėjas Evaldas Valeiša skaičiavo, kad 2023 metų viduryje buvo 2286 pensijų anuitetų gavėjai. Per 3 savo veiklos metus „Sodros“ pensijų anuitetų fondas yra registravęs 19 pensijų anuitetų gavėjų mirčių.
„Svarbu pastebėti, kad sumokėtos įmokos už pensijų anuitetus yra Pensijų anuitetų fondo nuosavybė, o pensijų anuitetų gavėjai už sumokėtas įmokas gauna Pensijų anuitetų fondo įsipareigojimą mokėti pensijų anuitetus iki gyvos galvos ir iš anksto nustatytas išmokas paveldėtojams.
Paveldėtojams mokamos išmokos priklauso nuo pasirinktos pensijų anuitetų rūšies“, – aiškino „Sodros“ atstovas.
Jo teigimu, visų pensijų anuitetų gavėjų paveldėtojams yra išmokamos priskaičiuotos, bet neišmokėtos išmokos: „Dažniausia tai yra vieno mėnesio išmoka už mirties mėnesį, jeigu ji nebuvo pervesta mirusiajam pensijų anuitetų gavėjui.“
Kitaip tariant, net jeigu jūs buvote sukaupę daugiau turto, neišmokėta jo dalis po mirties neatiteks paveldėtojams, o liks fonde.
Pernai paveldėjo tik 5 paveldėtojai
Anot E. Valeišos, pensijų anuitetų gavėjų, pasirinkusių standartinius pensijų anuitetus su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu, paveldėtojams yra išmokama vienkartinė išmoka už pensijų anuitetų išmokų sumą, kuri mirusiam pensijų anuitetų gavėjui buvo numatyta išmokėti iki jis sukaks 80 metų amžių.
Atidėtųjų pensijų anuitetų gavėjų paveldėtojams nėra mokamos jokios išmokos iš Pensijų anuitetų fondo, kai pensijų anuiteto gavėjas miršta nesulaukęs 85 metų amžiaus – jie gauna likusią neišmokėtą turto dalį iš pensijų fondo.
„Pensijų anuitetų fondas gautas įmokas už pensijų anuitetus naudoja pensijų anuitetų išmokoms mokėti, valdymo išlaidoms padengti, o likusią dalį investuoja, kad uždirbtų investicinę grąžą reikalingą ne tik tvarios fondo veiklos užtikrinimui, bet ir pensijų anuitetų indeksavimui“, – aiškino E. Valeiša.
Pasak jo, nėra nustatyta jokio termino, per kiek laiko paveldėtojai turi kreiptis į „Sodrą“ dėl jiems priklausančių išmokų. Kreiptis gali iš karto, kai tik turi paveldėjimo teisės liudijimą.
Paprastai notarai rengiantys paveldėjimo teisės liudijimus užklausia „Sodros“ apie mirusiajam priklausančias išmokas ir įtraukia paveldimas sumas į paveldėjimo teisės liudijimą.
2022 metais „Sodra“ išmokėtojo išmokas 5 paveldėtojams, paveldėjusiems dalį anuitetų gavėjų turto.
Kiek turto jau sukaupta
Per šių metų pirmąjį pusmetį pensijų fondai fiksavo teigiamą grąžą, didėjo sukauptas turtas ir kaupiančiųjų skaičius, pranešė Lietuvos bankas (LB).
Antros pakopos pensijų kaupimo bendrovių turtas augo beveik 15 proc. iki 6,5 mlrd. eurų, o trečios pakopos – daugiau nei 15 proc. iki 256 mln. eurų.
Po praėjusiais metais fiksuotų neigiamų grąžų (vidutiniškai –13,8 proc.) visų antrosios pakopos pensijų fondų vieneto vertės nuo metų pradžios padidėjo vidutiniškai 8,7 proc.
Didžiausias pokytis fiksuotas jauniausio amžiaus kaupiantiesiems skirtuose pensijų fonduose – nuo 8,8 proc. iki 12 proc. 1996–2002 metų grupėje. Mažiausias pokytis buvo pensijų turto išsaugojimo pensijų fondų grupėje – 0,65 proc. Bendra vidutinė metinė grąža per paskutinius ketverius metus siekia 6,7 proc.
Antrosios pakopos pensijų fonduose kaupia 1,4 mln. dalyvių (iš jų apie 0,8 mln. aktyviai) – 3,7 tūkst. daugiau nei praėjusių metų pabaigoje.
Lietuvoje veikia šešios antros pakopos pensijų kaupimo bendrovės, valdančios 48 pensijų fondus.
