Apie tai, kodėl kaltinamasis nori viešų posėdžių, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ atsakė advokatas Tomas Januškevičius.
K. Bartoševičiaus advokatas teigė, kad norės viešo teismo, nes iki šiol neturėjo progos išsakyti savo poziciją, išskyrus tai, jog buvo pateikta, kad kaltinamasis neigia savo kaltę. Ar vieši teismo posėdžiai, kai yra kalbama apie nepilnamečius, yra įmanomi?
Dėl posėdžio viešumo, kuomet yra nukentėję nepilnamečiai asmenys, ypač dėl seksualinio pobūdžio nusikalstamų veikų, tai nėra jokios abejonės, kad posėdis yra uždaras. Nėra nė vienos bylos mūsų praktikoje, kad tokio pobūdžio byla būtų nagrinėjama viešai. Čia yra absoliutus prioritetas vaiko teisių apsauga.
Advokatas tai žinojo, kodėl jis tai viešai teigė?
Ko gero, advokatas pateiktų detalesnius kaltinamojo argumentus. Uždarame posėdyje bus išdėstytas prašymas, kad jie nori viešo posėdžio. Bet aš manau, kad tai yra blefas, tam tikrą viešųjų ryšių akcija, siekiant parodyti pasitikėjimą savimi, siekiant demonstruoti asmens nekaltumą, siekiant parodyti visuomenei, kokie yra proceso pažeidimai, prieštaravimai, kokie duomenys yra nepakankami, bet, ar tai tiesa, sunku pasakyti. Tokio pobūdžio bylose gali būti aibė pažeidimų, bet, ar tai yra esminiai ir ar turės įtakos patvirtinant kaltę, bus matyti. Bet pats faktas – posėdis bus uždaras.
Ikiteisminiame tyrime, nepaisant to, kad įstatymas deklaruoja, jog asmuo turi teisę gintis ir yra rungtyniškas procesas, jis mažiau veikia. Be jokios abejonės, jie turėjo teisę teikti prašymus, kritikuoti ekspertizių išvadas. Be prokuroro leidimo ikiteisminio tyrimo duomenys nėra skelbtini. Savo poziciją viešai jam pareikštų įtarimų atžvilgiu jis tikrai turi teisę išdėstyti.
Kaip vertinate advokato teiginį, kad jie neturėjo galimybių viešumoje pasisakyti?
Dabar sunku pasakyti, ką advokatas turėjo omenyje. Taip, advokatas negali atskleisti ikiteisminio tyrimo detalių, bet išdėstyti bendro pobūdžio savo poziciją dėl pareikštų įtarimų, jie turėjo tokią galimybę.
Ar yra sunku įrodyti kaltę? Ar lengva apsiginti tokio pobūdžio bylose?
Byla perduota teismui, tai prokuroras pasitiki duomenų pakankamumu, kad įrodymai pripažinti įrodymais, teisėtai gautais duomenimis. O įrodinėjimas tokio pobūdžio bylose nėra lengvas, jis specifinis, kadangi pagrindinis kaltės įrodinėjimo šaltinis yra vaiko parodymai, labai tikėtina, jog tiesioginių liudytojų nėra. Ir specialistų, psichiatrų išvados, kuriose bus pasisakoma, ar vaikas linkęs fantazuoti, ar jam daroma įtaka. Bet šioje byloje turime ne vieną nukentėjusį, ne vieną vaiką, o 4. Manau, tai gali formuoti teismo įsitikinimą dėl nusikaltimo fakto, o gal teismui susidarys ir kita nuomonė.
Visą pokalbį išgirskite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
Variantu daug ir patikrinti ir isisavinti ir isbandyti, kaltu nera ir nebus!
