Policija panaudojo ašarines dujas. Buvo padegti keli automobiliai.
Reaguodamas į susirėmimus, Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius rašytiniame pareiškime, kurį cituoja visuomeninė televizija RTS, nurodė įvedęs kariuomenei didesnę parengtį.
A. Vučičius taip pat sakė, kad įsakė skubiai perkelti Serbijos karius prie sienos su Kosovu.
Penktadienį A. Vučičius turi dalyvauti provyriausybiniame mitinge Belgrade po dvejų šį mėnesį įvykusių masinių šaudynių, per kurias žuvo 18 žmonių ir dar 20 buvo sužeisti.
Žiniasklaida taip pat pranešė, jog dėl to, ką pavadino smurtu prieš Kosovo serbus, A. Vučičius pareikalavo, kad Kosove dislokuotos NATO pajėgos apsaugotų juos nuo Kosovo policijos.
Kosovo policija pripažino padidinusi savo buvimą šiaurėje, kad „padėtų šiaurinių Zvečano, Leposavičiaus ir Zubino Potoko komunų merams įgyvendinti savo teisę dirbti oficialiuose objektuose“.
Naujiesiems merams iš šiaurinės Kosovo dalies, kur daugiausia gyvena etninė serbų mažuma, buvo neleista įeiti į pastatus, o nedidelės serbų grupelės prie įėjimų į savivaldybes laikė rankas iškeltas į viršų, taip, matyt, rodydami, jog atvyko ne tam, kad dalyvautų smurto veiksmuose, rašo albanų interneto svetainė „Indexonline“, pasidalijusi nuotraukomis iš ten.
Svetainė „Kosovo-online“ nušvietė susirėmimus su policija prie administracinio pastato Zvečane. Leposavičiuje automobiliais ir sunkvežimiais užblokuota pagrindinė aikštė.
Boikotuoti rinkimai
Anksčiau serbai taip pat įjungė pavojaus sirenas keturiose savivaldybėse, įskaitant pagrindinį šiaurinį Mitrovicos miestą, taip įspėdami ir kviesdami susirinkti.
Balandžio 23 dieną vykusius pirmalaikius rinkimus daugiausia boikotavo etniniai serbai, o į merų postus ir tarybas buvo išrinkti tik etninių albanų ar kitų mažesnių mažumų atstovai.
Keturiose serbų dominuojamose bendruomenėse Šiaurės Kosove vietos rinkimai surengti po to, kai praėjusiais metais serbų atstovai paliko savo postus protestuodami prieš asociacijos, kuri vietos lygmeniu koordinuotų darbą švietimo, sveikatos apsaugos, žemės planavimo ir ekonominės plėtros srityse, įkūrimą.
Kadangi etniniai Kosovo serbai reikalauja autonomijos, Kosovo albanai baiminasi, kad asociacija gali virsti nauju dariniu, panašiu į Serbų Respubliką Bosnijoje.
2013 metų Prištinos ir Belgrado susitarimą dėl šio plano Kosovo Konstitucinis Teismas vėliau pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai, nusprendęs, kad jis neapima kitų etninių grupių ir gali reikšti vykdomosios valdžios galių panaudojimą įstatymams primesti.
Abi šalys preliminariai susitarė pritarti Europos Sąjungos planui, kaip elgtis toliau, tačiau įtampa ir toliau tvyro. Asociacijos klausimas yra vienas iš pagrindinių, dėl kurio tiek Jungtinės Valstijos, tiek ES spaudžia Kosovą.
JAV ir ES deda daugiau pastangų, kad padėtų išspręsti Kosovo ir Serbijos ginčą, nes baiminasi, kad karas Ukrainoje dar labiau padidins nestabilumą Europoje. ES aiškiai nurodė Serbijai ir Kosovui, kad jos turi normalizuoti santykius, jei nori prisijungti prie bloko.
Konfliktas Kosove kilo 1998 metais, kai separatistai etniniai albanai sukilo prieš Serbijos valdžią, o Serbija atsakė žiauriu susidorojimu. Žuvo apie 13 000 žmonių, daugiausia etninių albanų. NATO karinė intervencija 1999-aisiais galiausiai privertė Serbiją pasitraukti iš šios teritorijos. Vašingtonas ir dauguma ES šalių pripažino Kosovą kaip nepriklausomą valstybę, tačiau Serbija, Rusija ir Kinija to nepadarė.
