Medžiaga, neturinti nei skonio, nei kvapo, įmaišoma į gėrimus ar maistą. Kolumbijos sostinėje Bogotoje galima išgirsti šimtus istorijų apie tai, kaip žmonės prarasdavo pinigus, būdavo išprievartaujami ar net likdavo be organų – ir jie nieko neprisimindavo. Atminties praradimas yra vienas iš skopolamino šalutinių poveikių.
Kalbėdamasis su žurnalistais vienas iš Kolumbijos narkotikų prekeivių papasakojo, kad vienas gramas skopolamino panašus į vieną gramą kokaino, bet vėliau pridūrė, kad pirmoji medžiaga „blogesnė už juodligę“.
O viena iš aukų papasakojo, kaip gatvėje prie jos priėjo vyras ir paprašė parodyti jam kelią. Kadangi merginai buvo pakeliui, ji nusprendė jį palydėti ir eidama išgėrė sulčių, kurių jai pasiūlė nepažįstamasis.
Veikiai ji, paveikta narkotiko, atsivedė jį į savo namus ir pati padėjo nusikaltėliui susirinkti visus vertingus daiktus, įskaitant pinigus ir savo draugo skaitmeninį fotoaparatą. Tačiau nukentėjusioji mano, kad ji dar lengvai atsipirko. Medžiagos perdozavimas baigiasi mirtimi.
Reikia pažymėti, kad skopolamino istorija Kolumbijoje siekia ispanų užkariautojų laikus. Kaip sako legenda, senosios gentys naudojo jį, norėdamos palaidoti gyvus mirusių vadų vergus ir žmonas, kad tie vergai ir žmonos lydėtų savo šeimininką į pomirtinį pasaulį.
Nacistinis nusikaltėlis Josefas Mengele, pramintas „mirties angelu“, naudojo skopolaminą kaip tardymui skirtą narkotiką. „Tiesos serumą“ taip pat aktyviai naudojo ir CŽV „šaltojo karo“ metais.
Rasti Kolumbijoje skopolamino nesunku. Medžiai, kuriuose jo yra, laisvai auga sostinės apylinkėse. Jis yra labai gerai žinomas – mamos net moko savo vaikus niekada neužmigti po medžiu su gelsvai baltais žiedais, nes prisikvėpavus žiedadulkių kamuoja keisti sapnai.
Gryno skopolamino pusvelčiui galima nusipirkti kaimyniniame Ekvadore, kur jo turintys medžiai auginami medicininėms reikmėms. Esmė yra ta, kad šis alkaloidas naudojamas nervų ligoms gydyti, pavyzdžiui, juo gydomas drebėjimas, sergant Parkinsono liga.
