Kiekviena nėštukė turi marias laiko pasiruošti gimdymui – tiek fiziškai, tiek morališkai. Deja, daugumą moterų gimdymo procesas užklumpa „netikėtai“.
Tiek ruoštasi, tiek skaityta, tiek konsultuotasi, bet vis dėlto kai patiri tai iš tikrųjų, savo kailiu, viskas atrodo netikėta, nelaukta, neprognozuota.
Dauguma gimdančiųjų jau paties proceso metu atranda savotišką mantros sakinį, dominuojančią mintį, kuri jai padeda ištverti sąrėmius, palengvina stangų etapą. Kokiais žodžiais save ramino tą jau praėjusios mamos paskutiniais nėštumo mėnesiais ir gimdydamos?
• „Mano kūdikis ateis tada, kai tam bus laikas, ir pasirinks jam patogiausią kelią“;
• „Pasitikiu savo kūnu – jis leis sėkmingai išnešioti ir pagimdyti mažylį“;
• „Esu pakankamai stipri, todėl sėkmingai pagimdysiu“;
• „Man patinka jausti, kad raumenys susitraukinėja stumdami kūdikį pas mane“;
• „Su kiekviena sąrėmių banga man darysis vis lengviau ir lengviau“;
• „Priprasiu prie šių pojūčių“;
• „Leisiu sąrėmių bangoms mane užlieti ir pasinersiu į relaksaciją“;
• „Esu kartu su mylimu žmogum, mūsų kūdikis jaučia mūsų ryšį, o mes jaučiame ryšį su kūdikiu“;
• „Kiekviena sąrėmio banga vis labiau priartina mano susitikimą su kūdikiu“;
• „Kuo stipresnis sąrėmis – tuo greičiau susitiksiu su savo mažyliu“;
• „Kvėpuoju ramiai, lengvai, tai palengvins mano kūnui įveikti sunkumus“;
• „Kvėpuoju savo kūdikiui, aš įkvepiu, ir oras eina žemyn, pas jį, rodydamas kelią pas mane“;
• „Mano kūnas atsiveria, kūdikis lengvai ir sklandžiai išslys tiesiai į mano glėbį“;
• „Aš rami, aš saugi, aš atsipalaidavusi“.
