Pasiteiravus, ar apskritai bendras kraujo tyrimas gali padėti nustatyti tam tikrą onkologinę ligą, Santaros klinikų gydytoja hematologė Austėja Dapkevičiūtė-Purlienė teigia, kad norint išsiaiškinti tikslią diagnozę, tokio tyrimo nepakaks, kadangi jis suteikia per mažai informacijos.
„Tačiau kitaip nei nustatyti, įtarti piktą ligą ar kokius pakitimus iš paprasto kraujo tyrimo kai kuriais atvejais pavyksta. Visgi, kraujo tyrimų yra gerokai daugiau, pačių įvairiausių ir itin sudėtingų. Kartais atlikdami kraujo tyrimus net galime ištirti tam tikras navikų mutacijas.
Tad jei kalbėsime apie visus įmanomus kraujo tyrimus, tuomet taip, įtarti ir net patvirtinti kelias kraujo vėžio rūšis, kurių diagnozei realiai pakanka kraujo tyrimo, galime. Visgi, šios kelios kraujo vėžio rūšys yra labiau išimtis iš taisyklės ir dažniausiai vis tiek prireikia kitokių tyrimų“, – paaiškina gydytoja.
Kraujo tyrimų nepakaks
Kraujo tyrimai – tik maža dalis visos dėlionės ar paveikslo. Lygiai taip pat gydytoja hematologė įvardija ir biopsiją, kuri, kaip teigiama, yra vienas tiksliausių būdų diagnozuoti daugelį onkologinių ligų.
„Biopsijos ne visuomet užtenka ir ji yra tik viena iš dalių norint nustatyti ligą. Siekiant įvertinti vėžio išplitimą, tenka atlikti ir vaizdinius tyrimus ar netgi išsamius naviko mutacijų tyrimus, pagal kuriuos vėliau būna parenkamas gydymas. Tad ir su kraujo tyrimais yra tas pats, kad norint nustatyti kraujo vėžio diagnozę, dažniausiai prireikia ir daugiau išsamių tyrimų.“
Tačiau tuomet kyla svarbus klausimas – kodėl kraujo tyrimai neretai daugeliui pacientų būna idealūs, nors vėžys jų organizme yra išplitęs? Atsakydama į šį klausimą, gyd. A. Dapkevičiūtė-Purlienė sako:
„Pavyzdžiui, jeigu kalbėsime apie limfomą, tai ši liga liaudiškai tariant yra vadinama limfmazgio naviku. Limfocitų branda prasideda kaulų čiulpuose, o baigiasi limfmazgiuose, tad jeigu paciento organizme yra susiformavęs limfmazgio navikas, kraujyje jokių pokyčių galime ir nepastebėti. Žinoma, kai kuriais atvejais jų gali būti, tačiau tikrai dažnai esant limfomai kraujo rodikliai būna geri.
Tačiau, jeigu kalbėsime apskritai apie kitas onkologines ligas, pavyzdžiui, plaučių, kepenų ir kitus solidinius navikus, tai kraujyje gali būti pokyčių tik tuo atveju, jeigu liga yra tiek išplitusi, kad metastazavo jau ir į kaulų čiulpus bei užėmė didelę jų dalį.
Jeigu liga metastazavo, tačiau kaulų čiulpuose jos dar yra nedaug, pavyzdžiui, 2-3 proc., neretai tai bendrame kraujo tyrime gali ir neatsispindėti, kadangi apskritai kraujas nėra tobulas kaulų čiulpų atspindys, geba atspindėti tik dalį to, kas juose vyksta.“
Be to, medikė priduria, kad kartais gali nutikti ir taip, kad vienu metu atlikti kraujo tyrimai gali būti puikūs, o pakartojus juos po kurio laiko ir priversti sunerimti. Tačiau, esant limfomos ligai, kad tai būtų galima pastebėti, turi praeiti šiek tiek ilgesnis laiko tarpas:
„Tokia situacija gali susiklostyti esant ūminėms leukemijoms. Leukemija nuo limfomos skiriasi tuo, kad leukemija pagrinde yra kaulų čiulpuose, o limfoma – limfmazgiuose. Tad prie kai kurių ūminių leukemijų tarpas nuo gerų iki blogų kraujo tyrimų atsakymų gali būti ir labai trumpas. Tokiu atveju, diagnozavus ūminę leukemiją, jau diagnozės nustatymo metu dažnai gali prireikti kraujo komponentų transfuzijų.“
Kaip įsitikinti, kad esame sveiki?
Pasiteiravus gydytojos, kaip tuomet galime būti įsitikinę, kad esame sveiki, kadangi neretai daugelis pacientų mano, kad geri kraujo tyrimo rezultatai yra tolygūs puikiai sveikatai, gyd. A. Dapkevičiūtė-Purlienė tikina, kad kaip ir dėl daugumos kitų dalykų gyvenime, taip ir dėl sveikatos bei to, kas vyksta mūsų organizme, niekada nebūsime 100 proc. tikri.
Be to, gydytoja teigia, kad, pavyzdžiui, norint diagnozuoti limfomą, nuo jos simptomų pradžios iki tikslios diagnozės vidutiniškai praeina net penki mėnesiai. Toks procesas yra sudėtingas dėl šios onkologinės ligos nespecifinių simptomų, kurie gali būti būdingi ir kraujo vėžiui, ir visoms kitoms įmanomoms ligoms:
„Be to, šiam laiko tarpui, kiek užtruksime nuo simptomų atsiradimo iki diagnozės nustatymo, įtakos turime ir patys. Jeigu simptomus būsime linkę nuvertinti, bandysime juos gydyti patys, nesikreipsime pas specialistus, tuomet šis laikotarpis tik prailgės. Lygiai taip pat įtakos turi ir pirminės grandies gydytojai – kuo anksčiau jie įtars onkologinę ligą, tuo paprasčiau ir lengviau ji bus nustatoma.“
Dėl šios priežasties pašnekovė ragina visus būti atidesniems savo organizmui, jaučiamiems simptomams. Taip pat reikia nepamiršti, kad esant specifiniams simptomams, šeimos gydytojas gali ne tik skirti atlikti kraujo tyrimus, tačiau ir nusiųsti išsamesnei patikrai.
„Sekite savo simptomus, profilaktiškai apsilankykite pas gydytojus, dalyvaukite įvairiose Lietuvoje prieinamose nemokamose vėžio prevencinėse programose ir, jeigu jaučiatės gerai, neskubėkite nerimauti, nes gali nutikti ir taip, kad visą gyvenimą niekuo nesusirgsite, tad toks nerimas neatneš jokios naudos“, – pridurdama pataria medikė.
už mediką žino kokius tyrimus atllikt???Paskui sako jog liga užleista…Medikai,atsakingiau žiūrėkite į pacientų skundus!!!
