Šį žingsnį ji žengė kitą dieną po to, kai apribojo vadinamųjų dvejopo naudojimo prekių, kurias gali naudoti Japonijos kariuomenė, eksportą.
Kinijos prekybos ministerija savo pareiškime nurodė, kad naują tyrimą pradėjo gavusi vidaus pramonės paraišką, iš kurios matyti, kad 2022–2024 metais iš Japonijos importuojamo dichlorsilano kaina sumažėjo 31 procentu.
„Iš Japonijos importuojamų produktų dempingas pakenkė mūsų vidaus pramonės gamybai ir veiklai“, – teigė ministerija.
Pekinas rodo vis didesnį nepasitenkinimą Tokijumi po to, kai naujoji Japonijos ministrė pirmininkė Sanae Takaichi praėjusių metų pabaigoje užsiminė, kad jos šalies kariuomenė galėtų įsikišti, jei Kinija imtųsi karinių veiksmų prieš Taivaną – demokratinę salą, kurią Pekinas laiko savo teritorija.
Antradienį įtampa vėl padidėjo, kai Japonijos įstatymų leidėjas Hei Seki, kuriam Kinija pernai skyrė sankcijas už „klaidingos informacijos skleidimą“ apie Taivaną ir kitas ginčytinas teritorijas, apsilankė Taivane ir pavadino jį nepriklausoma šalimi.
Nerimas dėl retųjų žemių metalų ribojimų
Japonijos užsienio reikalų ministerijos Azijos ir Okeanijos reikalų skyriaus vadovas Masaakis Kanai paragino Kiniją atsisakyti prekybos apribojimų, sakydamas, kad priemonė, nukreipta tik prieš Japoniją ir nukrypstanti nuo tarptautinės praktikos, yra nepriimtina.
Tačiau Japonija dar nepaskelbė jokių atsakomųjų priemonių.
Abiem šalims besiginčijant, vis dažniau spėliojama, kad Kinija gali taikyti retųjų žemių metalų eksporto į Japoniją priemones, panašias į tas, kokias ji įvedė prekybos karo su Jungtinėmis Valstijomis metu.
Kinija kontroliuoja didžiąją dalį pasaulinės sunkiųjų retųjų žemių metalų gamybos. Šios iškasenos naudojamos galingiems, karščiui atspariems magnetams, kurie, be kita ko, pritaikomi gynybos sektoriuje ir elektrinėms transporto priemonėms gaminti.
Nors Prekybos ministerija neužsiminė apie naujus retųjų žemių metalų apribojimus, oficialusis laikraštis „China Daily“ citavo anoniminius šaltinius, teigiančius, kad Pekinas svarsto galimybę sugriežtinti tam tikrų iškasenų eksportą į Japoniją.
Šio pranešimo nepriklausomai patvirtinti kol kas nepavyko.
Gerėjantys santykiai su Pietų Korėja
Tuo pat metu Pekinas stengiasi užmegzti šiltesnius ryšius su kita Rytų Azijos valstybe – Pietų Korėja.
Trečiadienį Pietų Korėjos prezidentas Lee Jae-myungas baigė keturių dienų kelionę po Kiniją – pirmąją nuo atėjimo į valdžią birželį.
Jis ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas rūpinosi, kad būtų pasirašyti bendradarbiavimo susitarimai tokiose srityse kaip technologijos, prekyba, transportas ir aplinkos apsauga.
Tarsi norėdamas parodyti kontrastą Kinijos ir Japonijos prekybos nesutarimams, Lee Jae-myungas dalyvavo dviejuose verslo renginiuose, kuriuose didžiausios Pietų Korėjos ir Kinijos bendrovės įsipareigojo bendradarbiauti.
Pietų Korėjos prekybos, pramonės ir išteklių ministerijos duomenimis, abi šalys pasirašė 24 eksporto sutartis, kurių bendra vertė – 44 mln. dolerių (37,6 mln. eurų).
Lee Jae-myungo vizito metu Kinijos žiniasklaida taip pat pranešė, kad per Naujųjų metų šventę Pietų Korėja aplenkė Japoniją ir tapo pagrindine skrydžių iš Kinijos kryptimi.
Kinija atgraso piliečius nuo kelionių į Japoniją, sakydama, kad šios šalies vadovų komentarai apie Taivaną sukėlė „didelį pavojų asmeniniam Kinijos piliečių saugumui ir gyvybei Japonijoje“.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
