Kremavimo paslaugos mūsų šalies gyventojams labai trūko. Tai paaiškėjo prieš mėnesį pradėjus veikti pirmajam Lietuvoje krematoriumui Kėdainiuose, kuriame per dieną kremuojama vidutiniškai po 5 mirusiųjų palaikus. Iš viso nuo veiklos pradžios atlikta per 100 kremacijų.
„Jau pirmąją krematoriumo darbo dieną visos kremacijų valandos, nurodytos skelbiamame internete grafike, buvo rezervuotos, užsakymų intensyvumas neatslūgo visą mėnesį, tokia pati padėtis išlikusi ir šiuo metu, – sako krematoriumą valdančios bendrovės „K2 LT“ direktorius Vytenis Labanauskas. – Tačiau tai nedaro įtakos paslaugos prieinamumui – turėdami įdiegtą pačią moderniausią Rytų Europje technologiją, galime dirbti 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę, todėl garantuojame, kad kremavimo paslauga gali pasinaudoti visi jos pageidaujantys“.
Dažniausiai mirusiojo palaikus į krematoriumą Kėdainiuose atlydi tik patys artimiausi šeimos nariai, bet kartais atvyksta ir gausesnės palydos, kartais lydimos kunigo. „Atvykusieji gali su velioniu atsisveikinti krematoriumo patalpose įrengtose dvejose atsisveikinimo salėse, o kremavimo metu arba laukti poilsio zonoje, arba vykti į Kėdainius gedulingų pietų, – pasakoja V. Labanauskas. – Kai kurie lydintys asmenys pageidauja pasinaudoti galimybe stebėti kremavimo procesą kompiuterio ekrane arba pro technologinį apžvalgos langelį“.
Bendrovės vadovo teigimu, po mėnesio veiklos dar sunku apibūdinti, kas dažniausiai renkasi kremavimo paslaugą, nes atvykę žmonės įvardija labai skirtingas priežastis: nori atsisveikinti su mirusiuoju estetiškai, sumažinti laidojimo išlaidas, turėti galimybę transportuoti urną, ypač, jei gyvena užsienyje. „Kremaciją renkasi ir aplinkai draugiški žmonės, suprantantys, kad tai – ekologiškas laidojimo būdas, – pastebi V. Labanauskas. – Taip pat ir tie, kuriems jau yra tekę kremuoti artimųjų palaikus anksčiau – Latvijoje ar Lenkijoje“.
V. Labanauskas atkreipia dėmesį, kad žmonės Lietuvoje pirmą kartą susiduria su šia paslauga, todėl jiems dažnai kyla pačių įvairiausių klausimų: „Pavyzdžiui, į mus kreipiasi ir dėl palaikų transportavimo, nors mes teikiame tik kremavimo paslaugą, todėl aiškiname, kad visą logistiką organizuoja laidojimo paslaugų įmonės, bet, jei jos dėl kokių nors priežasčių negalės padėti, tada mes pasirūpinsime ir šia paslauga“.
Krematoriumo interneto svetainėje taip pat skelbiami ir būtini žinoti mirus artimajam teisiniai dokumentai, tokie kaip Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymas. „Nutarusieji pasinaudoti kremavimo paslauga, dažnai nežino šio įstatymo reikalavimų, nes kol tokios paslaugos nebuvo, juo nesidomėjo, todėl tenka gedintiems žmonėms pagelbėti ir teisinių dokumentų labirintuose“, – sako „K2 LT“ direktorius, išreikšdamas viltį, kad kremavimo paslaugai tapus įprastine, ateityje tokios pagalbos prireiks vis rečiau.
Pasak V. Labanausko, pasiūlius Lietuvoje galimybę mirusiųjų palaikus kremuoti, formuojasi ir naujos atsisveikinimo su velioniu tradicijos: „Šiuolaikiniai žmonės nesistengia laikytis griežtų taisyklių, elgiasi liberaliau, todėl tiek atveža palaikus kremuoti po jų šarvojimo, tiek ir pirmiau kremuoja, o tada veža šarvoti urną su pelenais. Beje, kinta ir pati atsisveikinimo ceremonija – susirinkusiesiems prie urnos rodomos skaidrės iš velionio gyvenimo, leidžiama jam patikusi muzika, nešamos subtilesnės gėlių puokštės“.
Pirmasis krematoriumas Lietuvoje pradėjo veikti 2011 m. lapkričio 29 d., Kėdainių pramoniniame parke. Šiuo metu kremacijos vyksta naudojant vieną kremavimo liniją, užtikrinančią 4000 kremavimų per metus, t. y. tenkinančią šiandieninį Lietuvos poreikį. Atsiradus didesnei paslaugos paklausai, pajėgumai bus didinami paleidžiant antrąją liniją, kuriai vieta taip pat paruošta.
