Remigijus RAINYS
Valkataujančių žmonių sąmoningai stengiamės nepastebėti, gatvėje apeiname tylomis, tačiau negailestingai vejame iš savo daugiaaukščių rūsių bei laiptinių, nors jie dažniausiai čia užsuka tik pasišildyti ar pernakvoti. Visuomenės dėmesį šie nelaimėliai patraukia tik tada, kai patys tampa smurto aukomis ar aikštėn iškyla koks nors valkatų įvykdytas nusikaltimas.
Keturi lavonai
Neseniai Kaune vienas po kito rasti keturių neatpažįstamai suirusių žmonių lavonai, kurių, kaip manoma, niekas nepasigedo ir neieškojo. Pirmąjį, beveik visiškai suirusį lavoną su kilpa ant kaklo Kauno šilumos tinklų meistras aptiko šiluminės trasos šulinyje Elektrėnų Gatvėje, ties 10-uoju numeriu pažymėtu namu. Spėjama, kad palaikai čia išgulėjo apie pusmetį, taigi nenuostabu, jog iš išlikusio kelnių fragmento sunku nustatyti, ką mirties dieną dėvėjo nelaimingasis. Nepažįstamojo mirties aplinkybes tiriantis prokuroras abejoja, ar teismo medicinos ekspertams pavyks nustatyti mirties priežastį, tad prielaida dėl galimai smurtinės mirties daroma tik todėl, kad šulinio anga buvo uždengta sunkiu betoniniu dangčiu, kurio vienas žmogus iš vidaus ant šulinio nepajėgtų užtraukti. Juo labiau nesitikima nustatyti atrastų palaikų tapatybės, nes tikrųjų valkatų vardų dažniausiai nežino net kartu su jais laiką leidžiantys bendražygiai, paprastai vienas kitą vadinantys pravardėmis.
Apklausus šiame rajone besiglaudžiančius benamius kriminalistams pavyko sužinoti, kad su šiuo nusikaltimu gali būti susiję kartais čia užklystantys du jauni metalo laužo rinkėjai. Kol vyko įtariamųjų paieškos, netoli pirmojo radinio vietos, tik jau kanalizacijos šulinyje, "Kauno vandenų" meistras aptiko dar vieną pradėjusį irti lavoną. Negyvėlis plūduriavo uždengtas raudona antklode. Radvilėnų plente esančiose senosiose žydų kapinėse surengę pasalą pareigūnai sulaikė du benamius - septyniolikametį Audrių Stačioką ir dvidešimt šešerių Egidijų Urboną. Pastarieji kapinėse buvo išsikasę žeminę, kurioje glaudėsi nuo žvarbaus oro ir lietaus. Sulaikytieji neigė kuo nors prisidėję prie radinių Elektrėnų gatvėje, tačiau parodė dvi naujas kapavietes. Dykvietėje prie Draugystės gatvės 14b namo esančiame šiluminės trasos šulinyje aptiktas dar vienas apiręs benamio kūnas, o ketvirtojo nežinomojo palaikai iškasti prie Zoologijos sodo tvoros. Nužudytasis buvo užkastas mažiau nei pusės metro gylyje.
Įtariamieji
Kol kas apie aptiktus lavonus žinoma tik tiek, jog šalia Zoologijos sodo atkastas maždaug 40-48 metų vyriškis buvo vardu Ženia, Draugystės gatvės šulinyje rasti 40-50 metų lyg ir Jono iš Jurbarko rajono Raudonės apylinkių palaikai, o vieno Elektrėnų gatvės radinių vardas buvo Vytas. Didesnio tikslumo tikėtis sunku, nes pražuvėlių niekas nepasigedo net paskelbus apie juos spaudoje. Manoma, kad vienas benamis buvo papjautas peiliu po kilusio konflikto dėl nepasidalinto langų valymo skysčio gurkšnio, o kitas užmuštas pliauska, susikivirčijus dėl šiukšlių konteineryje rasto tranzistoriaus ir metalo laužo. Viena auka buvo nužudyta vasarį, o kita - balandį. Teisėsaugininkai sulaikė dar tu įtariamuosius: sugyventinius Vladimirą Stankevičių (33 m.) ir jo bendraamžę Violetą Krapševičiūtę, gyvenusius garaže Elektrėnų gatvėje. Sulaikytieji prisipažino nužudę du konkurentus, trukdžiusius rinkti metalo laužą. Pasak pareigūnų, pagrindinį vaidmenį žudant likimo draugus vaidino V. Stankevičius ir E. Urbonas. Nepilnametis A. Stačiokas gali būti apkaltintas bendrininkavimu dviejose žmogžudystėse ir lavono slėpimu prie Zoologijos sodo. Visų žudynių liudininkei Violetai Krapševičiūtei veikiausiai bus pateiktas kaltinimas nusikaltimų slėpimu. Todėl teismas, nors prokuratūra prašė ir ilgesnio termino, leido ją suimti tik dešimčiai parų. Tuo tarpu vyriškiai sulaikyti nuo vieno iki keturių mėnesių. Pernai jaunasis Audrius Stačiokas buvo nuteistas už vagystę, tačiau bausmės vykdymas jam atidėtas, o šių metų balandžio mėnesį abu bausti administracine tvarka: E. Urbonas - už nepilnamečio įtraukimą į nusikaltimą, o A. Stačiokas - už girtavimą viešoje vietoje.
"Inventorizacija"
Valkatų tarpusavio konfliktų, pasibaigusių žmogžudystėmis, pasitaikydavo ir anksčiau, todėl Kauno vyriausiojo policijos komisariato vadovybės iniciatyva pernai buvo mėginta benamius "inventorizuoti", kad būtų žinomas bent apytikris jų skaičius, į operatyvininkų rajonų planus buvo įtrauktos labiausiai jų pamėgtos vietos. Vien Žaliakalnio policijos komisariato teritorijoje buvo suskaičiuotas 51 valkata, tačiau pareigūnai įsitikinę, kad tai tik akcijos metu surastieji, o iš tiesų jų yra gerokai daugiau. Panašius skaičius mini ir kitų miesto policijos komisariatų pareigūnai. Todėl kontroliuoti valkatų migraciją ir fiksuoti iš akiračio dingusius žmones beveik neįmanoma. Aprašomoje žmogžudystės byloje prokuratūra ieško dar kelių įtariamųjų iš V. Stankevičiaus bei E. Urbono aplinkos, o Dainavos policijos komisariato pareigūnams pavesta patikrinti per 30 jų teritorijoje esančių kanalizacijos ir šiluminės trasos šulinių, kuriuose galima tikėtis naujų kraupių radinių.
Dėl ko pykstamasi?
Paprastai su saulės tekėjimu iš rūsių ir šiluminių trasų išlindusios nesipraususios, nešvariais, dvokiančiais rūbais dėvinčios, utėlėmis aptekusios žmogystos traukia "į trasą". Taip vadinamas gana griežtai nustatytas maršrutas "savoje" teritorijoje, kurios dydis paprastai priklauso nuo žmonių skaičiaus grupėje ir jų fizinio pajėgumo. "Pelningiausi" - nuosavų namų kvartalai ir turtingesnių žmonių apgyvendinti daugiabučiai. Renkama viskas, kas valgoma arba ką galima parduoti. "Pelningesnis" žiemos sezonas, nes tuomet ilgiau negenda konteineriuose surastų maisto produktų likučiai. Konteineriai pažymimi savais ženklais arba konkurentus perspėjančiais užrašais, tačiau prie jų susidūrus skirtingoms grupėms, apsiribojama apsižodžiavimu arba peštynėmis "iki pirmo kraujo", mat baiminamasi, kad kilus didesniam triukšmui gyventojai iškvies policiją. Kartais tuo pačiu maršrutu per dieną apsukama po kelis kartus, kol surenkama "grobio" reikiamai sumai svaigalams įsigyti. Kai kurių valkatų tvirtinimu, tam visiškai pakanka penkių litų, už kuriuos artimiausioje degalinėje perkamas daug spirito turintis langų ploviklis. Rečiau tenkinamasi nuo 3 iki 5 litų už puslitrį kainuojančiu prasčiausios kokybės pilstuku, o šiaip, anot policijos pareigūnų, valkatos geria "viską, kas dega". Paprastai "puotos" vyksta dykvietėse, apleistose statybvietėse, nelankomose kapinėse ir kituose nuošaliuose kampeliuose, į kuriuos valkatas traukia noras pabendrauti, pasikeisti įgytais daiktais ar paprasčiausiai pasigirti savo žygiais. Ten dažniausiai ir kyla tarpusavio konfliktai, kurie sprendžiami kumščiais, rečiau lazda, buteliu ar peiliu. Stipresnieji ne tik primuša savo "kolegas", bet ir be ceremonijų atima geresnius daiktus, o nepatenkintuosius išveja iš savo teritorijos. Tik pavieniai valkatos pavasarį patraukia į kaimus ir bando parsisamdyti ūkininkams už maistą ir alkoholį, tačiau retas kuris taip ištveria iki rudens.
