Portalas Balsas.lt skaitytojams primena bene tragiškiausią ir kontroversiškiausią karinės aviacijos nelaimę Lietuvos istorijoje.
Antradienio rytą šalį sukrėtė žinia apie antradienio rytą Šiaulių rajone virš Rėkyvos ežero įvykusią karinių oro pajėgų lėktuvo „L-39 Albatros“ avariją.
Lėktuvas nulėkė į netoliese esantį miško pelkyną ir sudužo, tačiau, laimei, aukų išvengta, nes lietuvių karinio lėktuvo pilotai sėkmingai katapultavosi.
Šios avarijos tyrimas tik prasidėjo, tačiau kai kurie karinės aviacijos ekspertai užsimena, kad „L-39 Albatros“ avarija galėjo būti tarsi iš anksto suplanuota operacija. Taip neva norima atkreipti NATO šulų dėmesį į dabartinę padėtį Lietuvos oro erdvėje.
Tiesa, kol kas tokie teiginiai neturi rimto pagrindo.
Mistinis V. Trojanovo skrydis
Panašus atvejis nutiko 2005 metais rugsėjo 15-ąją Šakių rajone prie Plokščių kaimo, kai įvyko mįslinga Rusijos naikintuvo „Su-27“ katastrofa.
Jo pilotas Valerijus Trojanovas taip pat katapultavosi.
Tada daugeliui abejonių kėlė piloto paaiškinimai, esą jam netikėtai baigėsi degalai, todėl jis neteisėtai kirto Lietuvos oro erdvę ir lėktuvas sudužo į šipulius.
Kadangi oficiali šios tragedijos versija iki šiol neatskleista, rusų naikintuvo avarija apsipynė legendomis ir keisčiausiomis versijos.
Apie šį įvykį visuomenė iš visagalių interneto portalų sužinojo jau po keliolikos minučių, tačiau prieš kelis dešimtmečius, sovietmečiu, apie panašius atsitikimus žmonės sužinodavo tik iš lūpų į lūpas perduodamais gandais. Socializmo laikais apie karinės aviacijos katastrofas būdavo uždrausta kaupti bei skelbti informaciją tuometės Lietuvos spaudos leidiniuose.
Pasiglemžė šešias gyvybes
Prieš 26 metus tragiškai baigėsi sovietų karinio sraigtasparnio „Mi-8“ skrydis, kurio metu malūnsparnio ratas užkliudė Kauno marių vandenį ir nugarmėjo į dugną.
Tąkart žuvo šeši asmenys: keturi rusų kariškiai bei tuometis Gamtos apsaugos komiteto viršininkas Arsenijus Korsakovas bei komiteto darbuotojas Raimundas Brukas.
Išgyveno tik du – Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas Valdas Zavedskas ir rusų kariškis Nikolajus Voločiajevas.
V. Jasinsko asmeninio archyvo nuotr. (nuotr. Balsas.lt)
Mariose ieškojo teršalų?
1985 metų birželio 26-osios popietę 15 val. 45 min. buvo gautas pranešimas, kad rusų kariškiai Aleksote išpylė nemažai dyzelino, kuris nutekėjo į Nemuną.
„Mūsų tuometis vadovas A. Korsakovas telefonu susitarė su Kauno karo sraigtasparnių eskadrilės vadu, kad abi suinteresuotos pusės pakils sraigtasparniu ir užfiksuos, kaip dyzelinas Aleksoto šlaitais nutekėjo į Nemuną.
Tuo pat metu A. Korsakovas rinko medžiagą savo būsimai knygai apie gamtą ir norėjo pasidaryti kelias Kauno marių fotografijas“, – šių eilučių autoriui pasakojo daugiau kaip prieš du dešimtmečius avariją išgyvenęs V. Zavedskas.
Skrydis nebuvo iš anksto suderintas su Pabaltijo karinės apygardos vadais Rygoje, be kurių žinios Lietuvoje anuomet negalėjo pakilti nė vienas lėktuvas.
Todėl prie karinio sraigtasparnio „Mi-8“ vairalazdės sėdo pats eskadrilės vadas, nusprendęs skristi itin žemai, kad jų neužfiksuotų jokie lokatoriai.
Vyriškiai atidžiai apžiūrėjo vietą, kur nutekėjo teršalai. A. Korsakovas tai įamžino fotojuostoje, o vėliau, skrisdami apie tris–keturis metrus virš vandens, jie suko ratą aplink Kauno marias, kai netikėtai juos ištiko nelaimė.
Išgyveno ir nepalūžo
Katastrofą išgyvenęs V. Zavedskas teigė tolesnių akimirkų neprisimenąs, nes sąmonę atgavo jau plūduriuodamas ant Kauno marių.
Tik atsipeikėjęs jis pajuto visą kūną veriantį baisų skausmą.
Nugabentas į ligoninę vyriškis iš avarijas aplinkybes tyrusių pareigūnų išgirdo, kad tą lemtingą popietę sraigtasparnio „Mi-8“ ratai užkabino vandenį ir jis paniro į marių gelmę.
Nuo smūgio sraigtasparnis subyrėjo į tris dalis.
Manoma, kad per avariją V. Zavedskas greičiausiai iškrito pro nulūžusios „Mi-8“ uodegos skylę, taip pat išsigelbėjęs ir N. Voločiajevas – pro priekinį kabinos stiklą, kurį kūnų pramušė A. Korsakovas.
Vėliau abu likę gyvi vyrai bandė atkurti visas išgyvento siaubo akimirkas. Į atsargą išėjęs kariškis V. Zavedskui prasitarė, kad jie norėjo užfiksuoti brakonierių valtį. Tąsyk oras buvęs giedras, bet apskaičiuoti tikslų aukštį iki marių vandens buvo sudėtinga.
N. Voločiajevo žodžiais, kai „Mi-8“ net 240 km/h greičiu lėkė virš vandens, marių paviršių kliudė priekinis ratas.
Rusas prisiminė, kad stovėdamas prie priekinių durų dar suspėjo pamatyti, kaip pro priekinį langą išlėkė A. Korsakovas, o po to viską apgaubė aklina tamsa.
Išniręs kariškis padėjo išsigelbėti beveik 200 metrų nuo kranto plūduriuojančiam V. Zavedskui. N. Voločiajevui jį padėjo nuplukdyti netoliese burlente plaukiojęs nepažįstamas vaikinas.
Vieninteliam pavyko įamžinti
Po kurio laiko V. Zavedskui teko ištverti daugybę karinės prokuratūros darbuotojų apklausų – ar tai ne kokia specialiai suplanuota diversija prieš Kauno karinės eskadrilės vadą?
To meto spauda apie šią nelaimę nepranešė, tačiau žinia, kad Kauno mariose įvyko karinio sraigtasparnio katastrofa, miesto gyventojus akimirksniu pasiekė jau tą patį vakarą.
Kaunietis fotografas Viktoras Jasinskas savo archyve yra išsaugojęs, kaip iš Kauno marių dugno buvo traukiamas šioje avarijoje nukritęs sovietų karinis sraigtasparnis.
„Nepamenu, kaip išgirdau apie šį atsitikimą, tačiau netrukus griebiau fotoaparatą „Smena“ ir jau buvau nelaimės vietoje. Iškeliant sudužusį sraigtasparnį Kauno marių krante vaikštinėjo nemažai sovietų kariškių, saugumo darbuotojų ir aukštų anų laikų funkcionierių“, – 1985 metų birželio tragišką malūnsparnio katastrofą prisiminė V. Jasinskas.
Grįžęs namo ir išryškinęs juostą kaunietis fotografas padarytas nuotraukas parodė tik artimiausiems giminaičiams ir draugams.
Kai kurie jų V. Jasinskui patarė būti kuo atsargesniam, nes už tokio pobūdžio fotografijų platinimą anais laikais buvo galima sulaukti didelių nemalonumų.
Beje, V. Jasinsko asmeniniame archyve, be minėtos katastrofos, yra išsaugota gausybė nuotraukų, kuriose atsispindi okupacijos metais įamžintos nuo visuomenės kruopščiai slėptos tragiškos avarijos, nelaimės.
TIK FAKTAI
1948 metų gegužės 20 dieną Aleksoto aerodromo rajone ore susidūrus dviem sovietų kariškių transporto lėktuvams „Li-2“, žuvo 12 lakūnų. Dauguma aukų per šią avariją buvo sudarkyta neatpažįstamai. Praėjus dienai po katastrofos, abiejų sudužusių ir sudegusių lėktuvų įgulos buvo palaidotos greta aerodromo esančiose Aleksoto kapinėse.
1953 metų liepos 9-ąją to paties Aleksoto aerodromo rajone užsiliepsnojo sovietų karinis lėktuvas „Jak-9“. Tąsyk visi juo skridę rusų lakūnai sudegė ir amžinojo poilsio atgulė bendrame kape Aleksoto kapinėse.
1952 metų birželio 30 dieną šokdamas parašiutu Aleksote žuvo rusų naikintuvo pulko lakūnas I. Kalašnikovas.
1967 metų liepą Aleksoto aerodrome įvyko rusų reaktyvinio naikintuvo „MiG-19“ katastrofa. Žuvusio karo lakūno tapatybė nenustatyta.
Aviacijos istorijos ekspertų teigimu, sovietmečiu tragiški įvykiai Aleksoto aerodrome buvo griežtai įslaptinti. Tokių avarijų priežastys ilgus metus buvo slepiamos net nuo lakūnų artimųjų.
Vien prieš karą Aleksoto aerodrome žuvo 39 lietuvių lakūnai.
Pastaroji nemažo atgarsio sulaukusi tragiška avarija įvyko 2009 metų rugpjūčio pabaigoje. Tuo metu Kauno prieigose, netoli Aleksoto S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo, nukrito dvivietis lėktuvas „Sky Arrow 650 TCN“. Žuvo lėktuvo pilotas profesionalus lakūnas Leonas Sakalauskas.
