KERNAVĖ (Maironiškai)
.
Kai tik keliu važiavau pro Kernavę
Šlovingą prisiminiau praeitį seną
Kas dabar liko iš tos praeities
Liūdna man daros išties
.
Atėjūnai valstybės tarnyboj sulindę
Jų palikuonys praeitį džiaugias sumindę
Atlantų daigus baigia išrauti
Šventus ąžuolynus skuba išpjauti
.
Užklydęs Perkūnas vis silpniau trankos
Nustelbė Jį jau slavų patrankos
Ką rovė-tai ir išrovė
Ką trynė-tą ir ištrynė
Todėl ir neliko gailesčio
„Didžiajai“ kaimynei
.
Tautos genofondas pakito
Apsčiai mankurtų priviso
Piliakalniai mūsų sunyko
Galvose vėjai tik liko
.
Užako ir mūsų paveldas
Kaip ežeras meldais
Tautos genocidas-ne baikos
Grimasom pasipuošė veidas
.
Užgožė kaip piktžolės
Slavai, masonai ir saracėnai
Kas dabar pasakys
Kur buvo mūsų Pilėnai?

Keista - Maironis bažnyčioje...Juk iš Palangos bažnyčios jis hierarcų buvo išguitas...