Nekiskit sitos kaimietes pastoviai,atsibodo.Visi turi savu problemu.

Suprantama tokią situaciją yra tam, kuris pats patyrė tokių emocinių sutrikimų. Mamai yra sunkiausia misija tiek daug iškentėti. Linkiu daug laimės, stiprybės ir nepasiduoti į neviltį.

Labai užjaučiu. Ji taip norėjo vaikų. Gal kažkaip pralavins ir berniuką. Turbūt jau bulvaras lipo ant kulnų, kad patys pradėjo pasakoti apie problemą. Jeigu yra taip, tai žurnalistai labai žiaurūs.

Problema ne tai,kad pripažintas autistu,jeigu mokysis ,baigs mokykla,tai ne bėda,draugų nevedzios į namus,nesibastys,tai jau gerai,o,kad nesneka daug,ir vieną draugą turės ,ir tai gerai,ir kas,kad nejudrus,sienom nelipa,gal užteks,mamai ir sūnui,kad abu vakarais tyliai pasedes prie arbatos,pabendraus žvilgsniais ,nebūtinai tarsketi kaip sarkoms, o ,kad vaikai dabar su visom ligom,tai ačiū užsieniui ir mūsų verslininkams,kokie maisto produktai,visur skonio stiprikliai,ir cukrus,tai ko norėti,reikalauja jau antroje ar trečioje klasėje kompais atlikti užduotis,ne visi dirbs seime,ne visi Austėja,kuriai į užpakalį sulindusi savivaldybė,ir tik žydų vaikai užima geras pareigas,nes žydai Lietuvai vadovauja,tai faktas,o už sugadintas akis ir suvarytus stuburus,kodėl švietimo ministerija neprisiėma atsakomybės,iš ministerijos sąskaitų,už gydymą stuburu,ir už vaistus akims,ne visi pirks kompus vaikams žemesnėse klasėse,ir dar drįsta mokytojos pažymius mažinti,tegul sau algas susimazina,ir direktoriams taip pat,ko netinka,ir ką būtinai,kad vaikas bendrautu su klasiokais,debilu klasėse pilna jau nuo pirmos klasės,kai vieni į kitus pirštais rodo,o už tokius rodymus pirštais ir įžeidimus,klasėse ereliams reikėtų pirštus laužyti,pries 40 metu buvo daug nedapistu bernu klasėse,dabar jau su bobom,net į parduotuves vieni nenueina,reikia,kad boba eitu,pusę jau nudvesusiu ,nes prasigere,kita puse ,tokie šlykštus,kad net šlykštu būtų ,su tokiais,,tėvais,į miestą išeiti ,pagal snukį matosi,kad gyvenimas gerais sudais pavertė,ir tai tik tesugeba pirštais iš tolo parodyti,bijo net arti prieiti ir pasakyti,galima būtų kartu pažvengti,galėčiau pavardem,tik man babkiu tu nedapisu bobos nesumokės,už tiesa,kokie jų ,,vyrai,,buvo mokykloje ,ir ko jie buvo verti

anksciau tokiu ligu nebuvo zinoma ,va mano brolis buvo agresyvus ,piktas viskas jam nepatikdavo ir pan.visas kiemas jo privengdavo..tiesiog sakydavo toks charakteris ,ir arbateliu nuo nervu pagert..dabar jam ipaisytu visa spektra ligu :DDD

Mano anūkas labai nevalgo.Jis turi savo maistą ir kito maisto neragauja. Yra jo keleta patiekalų ir jei pasiūlai kito maisto paragaut atsako kad man neskanu nors nėra valges.Labai vargina mus visus nes kur benueisim at išvažiuosim turim vežt jo specialų maistą.Ar tai yra ir autizmo požymis .Gal galėtu kas pasakyti.

Kažkada man piršosi žmogus, labai mažai kalbantis, introvertiškas, keletą kartų susitikom ir jau atėjo su žiedeliu. Kažkas man sakė, kažkokia nuojauta, kad negerai taip. Aš jo beveik nepažinojau, nors ir geras buvo žmogus. Po kelių mėnesių laikraštyje pamačiau, kad vedė kitą merginą. O dar po kelių metų netyčia radau ją supermamose, skundėsi šeimyniniu gyvenimu, vaikas autistas, daug problemų, važinėjimų pas daktarus. Supratau, kad visi tie vargai galėjo būti mano likimas. Kažkaip instinktyviai pajutau, kad genetiškai netinkamas partneris.

Patarimas toks tyla gera byla nebutina visiems issipasakot kokios bedos jusu namuose

Viso gyvenimo našta iki galo jo arba mamos... Kantrybes ir jėgų... Bus dar daug dienu kai namo nenoresit...galim sakyti laisves nebeturit teveliai...cia tik ziedai,nes mazas...brendimas bus tragedija..

Mano draugo sūnui nustatytas autizmas jau 12 metu. Bet jis ne verkia, nei rašo, ir niekam neidomu, taip pačiai kaip ir Zvonkai