Telšių apylinkės teismas pripažino, kad vyras, kelis kartus ignoravęs šaukimus ir karo prievolės institucijų nurodymus, tyčia vengė šaukimo į privalomąją karo tarnybą, todėl jam skyrė 700 eurų baudą.
Byla nagrinėta Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose. Kaltinamasis Lukas kaltu prisipažino visiškai, o teismas konstatavo, kad jo veiksmai atitinka baudžiamojo nusižengimo sudėtį.
Keli šaukimai, baudos ir jokio atsako
Bylos duomenimis, Lukas buvo įrašytas į 2025 metų karo prievolininkų sąrašą. Jam ne kartą buvo nurodyta atvykti arba susisiekti su Mažeikių regioniniu karo prievolės ir komplektavimo poskyriu, pateikti reikalingus dokumentus ir duomenis, kad būtų galima vykdyti sveikatos patikrą bei tolesnes procedūras dėl šaukimo į tarnybą.
Tačiau vyras to nepadarė. Bylos medžiagoje nurodyta, kad jis 2025 metais net 4 kartus buvo baustas administracine tvarka už karo prievolininko pareigų nevykdymą. Tačiau ir po to jis toliau ignoravo pareigą atvykti ar bent susisiekti su institucijomis.
Karo komendantūros valdyba, įvertinusi pasikartojančius pažeidimus, kreipėsi dėl galimos nusikalstamos veikos. Būtent po šio pareiškimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl šaukimo į privalomąją karo tarnybą vengimo.
Aiškino galvojęs, kad yra atleistas
Teisme Lukas pasakojo, kad anksčiau jau buvo nuvykęs į karo prievolės instituciją ir susitvarkė dokumentus, nes turi mažametį vaiką ir, kaip teigė, vienas išlaiko šeimą.
Pasak jo, po to išvyko dirbti į užsienį, susitelkė į darbą ir manė, kad iki 2026 metų yra atleistas nuo tarnybos.
Vyras tvirtino, kad 2025 metais apie patekimą į šauktinių sąrašą nežinojo, o apie viską esą sužinojo tik sulaukęs baudų. Jis aiškino, kad jų neginčydavo, iš karto sumokėdavo ir toliau dirbdavo.
„Kai ateidavo bauda, tai ją iš karto sumokėdavau ir toliau dirbau. Tarnybos nevengiau, tačiau tuo metu buvau labai susikoncentravęs į darbą, karjerą ir šeimos išlaikymą“, – teisme sakė Lukas.
Vis dėlto, pats kaltinamasis pripažino, kad gaudavo elektroninius pranešimus, kuriuose buvo nurodyti kontaktiniai telefonai ir jis esą galėjo pabandyti susisiekti, bet to nepadarė.
Institucijos akcentavo nuoseklų vengimą
Byloje surinkti duomenys parodė, kad karo prievolės institucijos Lukui siuntė šaukimus, nurodymus ir elektroninius laiškus. Viešai paskelbtame šauktinių sąraše taip pat buvo aiškiai nurodyta, kad jis privalo pateikti duomenis arba atvykti į karo prievolės ir komplektavimo skyrių Mažeikiuose.
Karo komendantūros valdybos pareiškime teismui pažymėta, kad vyras ne kartą baustas administracine tvarka, tačiau pažeidimai kartojosi ir toliau. Dėl to institucija padarė išvadą, kad jo veiksmuose yra baudžiamosios atsakomybės požymių.
Teismas šią poziciją palaikė. Nuosprendyje pažymėta, kad karo prievolininko pareigų sistemingas nevykdymas leidžia spręsti, jog karo prievolininkas vengia šaukimo į privalomąją karo tarnybą.
Nors byla teisme buvo nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, surinkti duomenys, teismo vertinimu, buvo pakankami ir aiškūs. Tarp jų – karo komendantūros raštai, šaukimai, administracinių nusižengimų protokolai ir nutarimai, elektroninių laiškų išrašai bei viešai skelbta informacija apie įtraukimą į šauktinių sąrašą.
Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad Lukas ne tik nevykdė nurodymų, bet ir administracines baudas mokėjo kaip tam tikrą kainą už neveikimą. Nuosprendyje konstatuota, kad jis taip tikėjosi išvengti tolimesnio karo prievolininko pareigų vykdymo.
Tai, teismo vertinimu, rodė ne atsitiktinį aplaidumą, o tyčinį elgesį. Teismas padarė išvadą, kad kaltinamasis, būdamas karo prievolininku, sąmoningai ir sistemingai vengė šaukimo į privalomąją karo tarnybą.
„Bylos aplinkybės yra aiškios, vyro kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką jokių abejonių teismui nekelia“, – pažymėta nuosprendyje.
Skyrė piniginę baudą
Spręsdamas dėl bausmės, teismas atsižvelgė į tai, kad Lukas anksčiau nebuvo teistas, dirba, augina vaiką iki 3 metų, savo kaltę visiškai pripažįsta ir dėl savo veiksmų gailisi. Tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis.
Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas nusprendė skirti švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą. Iš pradžių paskirta 1050 eurų bauda vėliau buvo sumažinta trečdaliu, nes byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka.
Galutinė bausmė – 700 eurų. Šią sumą vyras turės sumokėti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nuosprendis per nustatytą 20 dienų terminą gali būti skundžiamas aukštesnės instancijos teismui.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Bet kur ta valstybė buvo tada, kai žmogui reikėjo normalaus algos ir kainų santykio? Kai reikėjo galimybių oriai gyventi čia, o ne bėgti ten, kur mokesčiai logiškesni ir gyvenimas lengvesnis?
Meilė tėvynei ir noras ją ginti neatsiranda per prievartą, šaukimus ar baudas. Tai ne prenumerata, kurią valstybė gali automatiškai pratęsti grasindama antstoliais. Jei sistema žmogų mato tik kaip 'resursą' ar 'skolininką', nereikia stebėtis, kad žmogus į tokią 'pareigą' žiūri kaip į eilinę baudžiavą. Ginti norisi namus, kurie tavimi rūpinasi, o ne aparatą, kuris tave prisimena tik tada, kai jam prireikia kareivio.
