Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
„Vilnos skulptūra, su tokia viena adatėle padarai stebuklą“, – sakė buvusi Žiežmarių mokyklos-darželio direktorė Raimunda Šulskienė.
Buvusi Žiežmarių mokyklos-darželio direktorė Raimunda sako, kad vilna ją paviliojo prieš gerą dešimtmetį.
„Ta pati medžiaga vilnos, ji labai miela... pajutau malonumą, galiu. Pirmieji bandymai buvo viščiukai, seniai besmegeniai“, – vardijo ji.
Kai įgudo velti, ėmėsi sudėtingesnių figūrų – tad dabar kaišiadorietės rankose gimsta angelai.
„Pamėginau žmogų, angelo veidą – tada labai žiūrėjau į žmones – kur akys, nosis, kokie atstumai“, – pasakojo Raimunda.
Atvirauja, kad iš pradžių angelų net neketino kolekcionuoti, ką sukūrė – dalino. Svarsto, kad į platųjį pasaulį iškeliavo arti šimto veltų angelų.
„Pradėjau žaisti negalvodama apie jokį kolekcionavimą, apie jokį angelų rinkimą, ar daug padarysiu. Gaudavosi taip, kad padarai kokį angelą, atvažiavo kažkas iš giminių, nori – noriu, imk. Imk tu, imk tu ir tik nuotraukos liko angeliukų“, – tikino moteris.
Dabar dauguma veltinukų lieka senjorės namuose, o angelai ir rimti, ir padūkę, tokie jai labiausiai patinka.
„Čia toks chuliganas atrodo futbolą tuoj pradės žaisti“, – juokavo Raimunda.
Angelai į moters namus atkeliauja ir kaip dovana, o išvydusi kokį žaismingesnį ir pati neatsispiria pagundai įsigyti.
„Pažiūrėkite angeliukai kokie, angeliukai... kai kur pamatydavau kokį įdomesnį, nestandartinį angeliuką, ten tokie snargliuoti, be kelnių – su sportbačiais, tokie crazy patinka“, – juokėsi moteris.
Angelai – visą gimnazistės gyvenimą su ja
O štai Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazijos mokinė Austėja sako angelai jos gyvenime kone nuo pat gimimo.
„Pirmasis, kuris atsirado, tai pakabukas krikšto proga, kurį gavau nuo krikštatėvių, šį angeliuką gavau nuo tėčio dėdės, kurio aš labai bijojau, nes jis garsiai kalbėdavo, man kai buvo 3 metais, tai vaikui baisu ir jis bandė mane papirkt saldainiais, bet papirko tik angeliukas, ir tuo pačiu pradėjo mano kolekciją“, – atviravo gimnazistė Austėja Kertenytė.
Tuomet Austėja surinko visus namuose buvusius angelus ir įkurdino drauge. Kolekcija ėmė gausėti – daugiausia ją papildo tai draugų ir giminaičių lauktuvės.
„Šitą krikšto mama parvežė iš Kroatijos jis iš kroatiško akmens“, – rodė ji.
Dabar Austėjos kolekcijoje apie 230 angelų.
„Kai jau nebetilpo ant stalo ir reikėjo atskiros lentynos, tada pagalvojau, kad pradedu rinkti ir kolekcionuoti“, – pridūrė mergina.
O kartais ir pati kokį įspūdingesnį kaišiadorietė nusiperka. Mergina pasakoja, kad yra ir keistų sutapimų – keturi visiškai vienodi, bet atkeliavo skirtingu metu ir skirtingais keliais.
„Pirmą turėjau tėvų angeliuką, kitą atidavė teta, ji jį rado pirktoje dėvėtoje striukėje, trečią atidavė tėčio teta, nes ji rado senuose namuose, o ketvirtas, net nežinau, iš kur turiu – bet jie visi identiški“, – pasakojo Austėja.
Ten pat ir tarsi kolekcijos globėjas močiutės dovanotas rūpintojėlis.
„Jį man prie angelų pastatyti patarė močiutė, nes sakė kad rūpintojėlis turi būti prie angelų, nes jis juos saugo“, – tikino Austėja.
Pasak kolekcininkų klubo „Kaišedarai“ įkūrėjo Virginijaus Brazio, angelų kolekcijos ypatingos.
„Populiarūs, jie šildo namus, suteikia ramybę, dovanoja ramybę tiems namams“, – sakė Kolekcininkų klubo „Kaišedarai“ vadovas Virginijus Brazys.
Kaišiadorietis sako, kad žmonės dažnai net nesusimąsto, kada tampa kolekcininkais.
„Kai pradedi domėtis to daikto istorija, sistematizuoti, ieškoti bendraminčių – mes visi esame kolekcininkai“, – pridūrė jis.
O Lietuvoje veikia ir Angelų muziejus. Jis 2010-iasiais įkurtas Anykščiuose.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
