Užsienyje gyvenantys lietuviai tėvynėn skuba ne tik profilaktiškai pasitikrinti sveikatos, bet ir būtinosios pagalbos. Kartais ant operacinio stalo patenka tiesiai iš lėktuvo, kartais nespėja ir… grįžta karste.
Lietuvos medikų profesionalumas bei paslaugų kokybė neretai pranoksta vakarietišką. Ar ne todėl ES šalyse dirbantys ir mokesčius tų šalių biudžetams mokantys lietuviai pagalbos šaukiasi pas Lietuvos specialistus?
Medikai neskuba
Sveikatos apsaugos ministerijos Teisės ir personalo departamento direktorė Nerija Stasiulienė įsitikino būtinosios pagalbos teikimo skirtumais Lietuvoje ir užsienyje.
„Jei mūsų gydytojai per valandą nesuteiks pagalbos, prisistatys būrys žurnalistų su kameromis, o Europos Sąjungos valstybėse niekas per daug neskuba“, - sakė ponia Nerija. Ji neseniai grįžo iš Danijos, kur lankėsi su 7 metukų dukra.
„Prieš išvykdamos į Legolendą, kaip ir pridera, apsidraudėme, - pasakojo ponia Nerija. – Netikėtai dukrai iki 40 laipsnių pakilo temperatūra, todėl nuskubėjome į už 40 km esančią ligoninę. Nustebino tai, kad personalas nelabai norėjo kalbėti angliškai. O juk daniškai mes nemokėjome. Kai paaiškinau, kas atsitiko, davė gydytojo telefono numerį ir parodė į telefono aparatą pastato gilumoje – eikit, skambinkit, kvieskit. Na, skambinu kartą, skambinu antrą ir trečią – įjungtas autoatsakiklis. Beje, kalba daniškai, tad nieko nesuprantu. Paklausiau pro šalį ėjusių slaugytojų, ką daryti, o jos man: „Skambinkite, skambinkite“. Ir nuėjo“.
Sužeistieji tylūs kaip žuvys
Maždaug po 40 minučių gydytojas atsiliepė, o ligoninėje pasirodė dar po 2,5 valandų. Per tą laiką Nerija galėjo stebėti danišką būtinosios pagalbos teikimo tvarką. Anot pašnekovės, ligoninės priimamajame ramiai sėdėdavo ir keletą valandų medikų apžiūros laukdavo žmonės lūžusiais kaulais, kamuojami kitų problemų.
„Kas laikraštį pavarto, kas kalbasi su likimo draugais – žmonės, matyt, įpratę, kad greičiau pagalbos vis tiek nesulauks“, – konstatavo pašnekovė.
Iš kur gauti tabletę
Pagaliau pasirodęs gydytojas pacientei iš Lietuvos skyrė 5 minutes. Mergaitė susirgo sunkios formos tymais.
„Paprašiau, kad dukrai pamatuotų temperatūrą, - buvo 39,8 laipsnio. Gydytojas paaiškino, kurioje pusėje vaistinė, kad galėtume nusipirkti karščiavimą mažinančių medikamentų. Ir iškart priminė, kad išeiginėmis dienomis vaistinė nedirba“, - tęsė pasakojimą SAM atstovė. Moteris gerokai nustebo, kai gydytojas padavė vaistininko telefono numerį: jei ji paskambinusi gražiai paprašysianti, gal vaistininkas ir parduos vaistų.
„Gal iš tiesų esu per daug įpratusi prie lietuviškos tvarkos – mūsų medikai tabletės nepagailėtų. Todėl ėmiau gydytojo prašyti, kad parduotų bent vieną tabletę nuo karščiavimo. Maniau, to pakaks, kol pasieksime Vokietijos sieną. Jis nusišypsojo, davė tabletę ir… už paslaugą išrašė 100 eurų sąskaitą“, – neslėpė pašnekovė.
Mergaitei reikėjo ir raminamųjų vaistų, kad nesikasytų gausių išbėrimų. Ponia Nerija savo dukrele tinkamai pasirūpinti galėjo tik įvažiavusi į Lenkijos teritoriją, kur įsigijo būtinų medikamentų (Vokietijoje išeiginę dieną taip pat nedirbo vaistinės).
Studentei – neįkandama sąskaita
„Tik“ 1500 eurų. Tokią sąskaitą už suteiktą būtinąją pagalbą gavo pagal „ERASMUS“ studentų mainų programą Olandijoje studijavusi panevėžietė. 22 metų mergina griuvo važiuodama dviračiu. Nuo smūgio į asfaltą atplyšo dalis smakro audinių. Dėl ištikusio šoko mergina skausmo nejautė, todėl pagalbos šauktis neketino. Greitukę iškvietė praeiviai: kraujas taip bėgo, kad baltą merginos megztinį, anot mačiusiųjų, beveik reikėjo gręžti. Ligoninėje buvo sutvarkyta žaizda – priklijuotas atplyšęs audinių lopas. Po mėnesio studentų bendrabutyje gyvenusiai lietuvei paštininkas atnešė sąskaitą už gydymą. „Net bičiuliai olandai nesuprato, kodėl reikia mokėti. Juk studentai yra socialiai apdrausti, - pasakojo nukentėjusiosios draugė. – Kai panevėžietė pamėgino išsiaiškinti, su ja niekas nenorėjo kalbėti angliškai. Tuomet medikams skambino olandai, bet atsakymo ir jie nesulaukė“.
Anot Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Tarptautinių ryšių skyriaus vedėjos Jūratės Sabalienės, Lietuvoje būtinoji pagalba teikiama nemokamai draudžiamiesiems, tai yra nuolatiniams Lietuvos gyventojams. Už kitus asmenis sumoka juos apdraudusi draudimo kompanija arba jie turi susimokėti patys.
Rytoj vakare skaitykite tyrimo tęsinį – istoriją apie tai, kaip Airijos medikai, neatpažinę apendicito, vos nenumarino žmogaus.
