Puikus to pavyzdys – ketvirtadienio popietė, praėjus dienai po JAV rinktinės pergalės ketvirtfinalyje prieš Švediją. Pietauti elektriniais paspirtukais išsiruošę amerikiečiai Matthew Tkachukas, Zachas Werenskis ir Connoras Hellebuyckas netikėtai susidūrė su jau lagaminus besikraunančiais varžovais. Jų kelyje pasitaikė Švedijos rinktinės puolėjas Lucasas Raymondas ir Vokietijos atstovas Timas Stutzle, kurio komanda ketvirtfinalyje nusileido Slovakijai. Nuliūdusiais veidais lūkuriavę ledo ritulininkai laukė pavėžėjų, turėjusių juos nuvežti į oro uostą skrydžiams atgal į Šiaurės Ameriką.
„Ar šis susitikimas buvo keistas?“, - klausė „The Athletic“ žurnalistas Michaelis Russo.
„Nepasakyčiau, kad keistas, – situaciją komentavo M. Tkachukas. – Manau, mes akivaizdžiai tikėjomės būti pusfinalyje, bet gavome labai sunkią užduotį žaisti prieš Švediją, tad kažkas turėjo važiuoti namo. Laimei, mes vis dar čia, bet man būtų sunku tai suvokti, jei šiandien namo keliautume mes. Labai gaila jų, nes tai velniškai gera komanda, viena geriausių pasaulyje. Jie tikriausiai nusipelnė būti pusfinalyje. Kaip ir mes.“
Kol M. Tkachukas pasakojo šią istoriją, Mike'o Sullivano vadovaujamas JAV trenerių štabas sėdo į automobilius, kad grįžtų į savo viešbutį. Pagal taisykles, olimpiniame kaimelyje gali gyventi tik penki kiekvienos rinktinės personalo nariai – dažniausiai tai būna būtiniausi kineziterapeutai ir gydytojai.
Už kelių kilometrų nepatogiai įsikūrę treneriai ketvirtadienio rytą patys atvyko į kaimelį, kad surengtų komandos susirinkimą, peržiūrėtų pergalės prieš Švediją vaizdo įrašus ir pradėtų ruoštis pusfinalio dvikovai su Slovakija. Tai buvo paprasčiau nei organizuoti autobusą 25 ledo ritulininkams.
Vyrų rinktinės treneriams ruošiantis išvykti, pro šalį ėjo JAV moterų rinktinės strategas Johnas Wroblewskis, kuris stipriai apkabino vyrų rinktinės asistentą Johną Hynesą.
„Sutvarkykite reikalus“, – savo protežė ir buvusiam JAV nacionalinės komandos vystymo programos asistentui palinkėjo J. Hynesas, likus kelioms valandoms iki moterų finalo tarp Kanados ir JAV.
Moterų finalas vyko 19.10 val. vietos laiku, kas vyrų rinktinei atrodo tarsi dieninis mačas. Šį penktadienį amerikiečiai žais jau penktąsias rungtynes iš eilės, kurios prasideda 21:10 val. Tai reiškia „rytinius čiuožimus“ popietę, ilgas laukimo valandas ir miegą tik 3 ar 4 valandą ryto, nes po rungtynių žaidėjų organizmai vis dar būna įaudrinti.
„Tvarkaraštis šiek tiek kitoks, – pripažino puolėjas J. T. Milleris. – Viskas tiesiog pasislinkę dviem valandomis. Miegame šiek tiek ilgiau nei įprastai. Susirinkimai ir vaizdo peržiūros vyksta vėliau dieną, bet tai tas pats, kas būti namuose. Bandome ilsėtis ir atsistatyti. Rūpintis savo kūnu. Reikia užtikrinti, kad būtume pasiruošę, kai to labiausiai reikia.“
M. Tkachukas ir Z. Werenskis atskleidė, kas vyksta po tokių vėlyvų finišų.
„Nuėjau miegoti labai vėlai, tad atsikėlęs nuėjau į valgyklą jau baigiantis pusryčiams, beveik pietų metu. Net nevalgiau, tiesiog išgėriau kavos, pasikalbėjau su keliais žmonėmis, išsimainiau keletą ženkliukų, – pasakojo M. Tkachukas. – Tai mano įprastas rytas. Paprastai sėdime prie stalo su visais ledo ritulininkais, bet šalia mūsų yra stalas, kur sėdi dailiojo čiuožimo atstovai iš JAV ir kitų šalių. Tad tiesiog leidžiame laiką, bendraujame su jais. Grupė mūsų nuėjo į sporto salę, pasportavome valandą, turėjome susirinkimą, o dabar turime laisvą dieną daryti ką norime.“
Paklaustas, kada baigėsi naktis po pergalės prieš Švediją, M. Tkachukas neslėpė: „Nepamenu tiksliai, kada grįžome, bet dažniausiai mūsų autobusai po rungtynių pajuda 00:45 val., tad grįžtame apie pirmą. Visi einame į salę, bandome pasistiprinti. Keletas mūsų kiekvieną naktį po rungtynių žaidžia kortomis. Sakyčiau, praėjusią naktį viskas nurimo tik apie trečią ryto. Bet taip nutinka, kai 18 ar 19 valandą išgeri „Americano“ ir espreso. Pats to prašaisi.“
Z. Werenskis pastebėjo, kad po trečiadienio rungtynių valgykloje tvyrojo keista atmosfera, nes ten buvo likusios tik JAV ir Švedijos komandos.
„Šiek tiek keista, kai ten esame tik mes ir švedai, – sakė Z. Werenskis. – Žinoma, mums po pergalės šiek tiek geriau, bet galite įsivaizduoti, kaip sunku jiems tokioje situacijoje. Tačiau tai yra patirties dalis.“
Ketvirtfinalio pabaiga ir pratęsimas buvo itin įtempti. Likus apie šešioms minutėms iki trečiojo kėlinio pabaigos, per reklaminę pertraukėlę J. Hynesas sukvietė tris puolėjų grandis, kad primintų žaidimo „penki prieš šešis“ tendencijas, jei Švedija pakeistų vartininką. Tai galiausiai įvyko, ir Mika Zibanejadas išlygino rezultatą, nors tai sunku vadinti įvarčiu turint kiekybinę persvarą – jis krito praėjus vos penkioms sekundėms po to, kai Jacobas Markstromas atsisėdo ant suolo. Papildomas žaidėjas vos spėjo įčiuožti į zoną.
„Manau, kad mes puikiai gynėmės, – teigė M. Tkachukas. – Tai buvo tiesiog velniškas metimas. Net C. Hellebuyckas buvo vietoje. Jis uždengė virpstą, bet ritulys tiesiog įsispraudė viršuje. Kartais tiesiog turi nukelti kepurę prieš neįtikėtiną metimą.“
M. Zibanejado komandos draugas Niujorko „Rangers“ klube J. T. Milleris pridūrė: „J. Hynesas tiesiog kalbėjo apie jų tendencijas. Akivaizdu, kad Mika iš to taško yra įmušęs daugybę įvarčių.“
Po praleisto įvarčio M. Sullivanas ir M. Tkachukas stengėsi užvesti komandą. M. Tkachukas, jo brolis Brady ir Jackas Eichelis neturėjo laiko liūdėti.
„Negalėjome tiesiog apie tai galvoti, – sakė M. Tkachukas. – Mūsų nusiteikimas buvo tiesiog nunešti ritulį į jų zoną ir bandyti įmušti. Austono Matthewso grandis su Jake'u Guentzelu ir Mattu Boldy visą laiką praleido jų zonoje. Manau, kad tas impulsas iš tų dviejų keitimų buvo tikrai teigiamas einant į pratęsimą.“
Pratęsimo herojumi tapo Quinnas Hughesas. Su mikrofonu žaidęs Z. Werenskis prieš pat pergalingą įvartį nuo suolo sušuko: „Daryk savo, Quinnai“.
Paskutiniame keitime Q. Hughesas ne tik atsisakė keistis, bet ir laikėsi kuo toliau nuo suolelio, kad negalėtų būti pakeistas. Jis norėjo būti ant ledo lemiamu momentu. Ir komandos draugai tai suprato.
„Q. Hughesas tikriausiai yra vienas geriausių pasaulyje žaidžiant formatu „trys prieš tris“, – gyrė Z. Werenskis. – Akivaizdu, kad toks vaikinas gali atlikti tokius veiksmus, ir tu tiesiog turi leisti jam daryti savo. Esu matęs tai daugybę kartų vasaromis čiuožinėdamas su juo Mičigane. Esu matęs tai NHL. Ir štai, didžiausioje pasaulio scenoje, jis yra tas žmogus, kuris tai padaro.“
Buvęs Q. Hugheso komandos draugas Vankuverio „Canucks“ gretose J. T. Milleris pridūrė: „Negalėčiau būti laimingesnis dėl Quinno. Užknisa žaisti prieš jį pratęsime. Nedaug ką gali padaryti. Jis vis tiek kažkuriuo momentu gaus progą.“
Dabar amerikiečių laukia pusfinalio akistata su Slovakijos rinktine. JAV tikisi dar vienos pergalės, kuri atvertų duris į sekmadienio finalą prieš Kanados ir Suomijos poros nugalėtoją.
„Mūsų laukia dar vienos „septintosios serijos rungtynės“, ir mes suprantame, kas pastatyta ant kortos bei kaip gerai jie dabar žaidžia, – sakė Z. Werenskis. – Matome viską socialiniuose tinkluose. Esu tikras, kad Q. Hughesas yra visur, ir tai puiku. Bet kalbant apie mūsų dėmesį, jis iškart nukrypsta į Slovakiją.“
M. Tkachukas taip pat negailėjo pagyrų būsimiems varžovams: „Slovakija šiuo metu žaidžia labai, labai gerai. Jie tikrai dominavo prieš Vokietiją, tikriausiai labiau nei mes. Jie žaidė labai gerai tose pirmose rungtynėse prieš Suomiją. Jie kovoja kietai. Jie dideli. Jie fiziškai stiprūs. Jie išnaudoja žiūrovų palaikymą. Jie klampūs gynyboje. Ir jie žaidžia labai sunkiai – ginasi iš visų jėgų ir laukia savo progų. Tad viskas priklauso nuo mūsų pasiruošimo.“
Sekite naujausius Eurolygos įvykius. Visas naujienas apie Eurolygą ir Žalgirio rungtynes rasite čia.
