Jūsų vaikas atrodo be priežasties pavargęs, apimtas gilaus liūdesio. Nedelsdami kreipkitės į psichiatrą arba psichologą. Geriau klaidingas nerimas nei tragiška rizika.
Vaikų ir paauglių bandymai nusižudyti dažnai panašūs į impulsyvius poelgius be išankstinio pasiruošimo... Tačiau būtina žinoti, kad tragišką gyvenimo baigtį sukėlęs įvykis niekada nebūna tikra ir galutinė priežastis. Tai greičiau "taurę perpildęs lašas", incidentas, kai ilgai kankinusi neviltis tampa nebepakeliama. Labai svarbu mokėti laiku pastebėti išankstinius simptomus, kurie dažnai būdingi beviltiškai besikankinantiems paaugliams:
1. Paauglys staiga ir visiškai pasikeičia. Jis beveik visą laiką būna agresyvus, akiplėšiškas arba pasipūtęs ir nekalbus. Be to, dažniausiai nebesirūpina savo išvaizda.
2. Jis pradeda visai nebevalgyti arba atvirkščiai - tampa bulimiškas.
3. Jį traukia tabakas, alkoholis, kai kurie medikamentai arba narkotikai.
4. Mokslo rezultatai tampa katastrofiški, juos lydi bėgimas iš pamokų.
5. Vaikas ar paauglys nebenori matyti savo draugų, neatsakinėja į jų telefono skambučius.
6. Didžiausią laiko dalį praleidžia gulėdamas, prislėgtas ir be jėgų. Jo miegas neramus.
7. Menkiausias nemalonumas jį gramzdina į depresiją. Verkia be aiškių priežasčių.
Minėti požymiai tikrai neklaidina. Jeigu nežinote, kur kreiptis, pasikalbėkite su savo šeimos gydytoju - jis tikrai jums patars. Pavyzdžiui, Prancūzijoje yra asociacija "SOS - depresija", nurodytas ir jos telefono numeris. Psichiatrų ir psichologų grupė visą parą atsakinėja į jums rūpimus klausimus šia tema. Be to, yra nurodyta konkreti metodinė literatūra. Šioje didžiulėje šalyje kasmet nusižudo apie tūkstantį vaikų. Kiti 30 000 taip pat bando tai padaryti, tačiau juos išgelbsti laiku suteikta pagalba. Aštri šeimyninių santykių krizė ir nesėkmė mokykloje būna dažniausios šių beviltiškų poelgių priežastys.
