Visa esme-pakitusiuose hormonuose, o ne fiziniuose issukiuose, kaip kartais mano visuomene, kad neva mamos nesusitvarko su buitimi ir pan. Ne del darbu ir buities sunkumu kyla depresija po gimdymo, o vien del tam tikru pokyciu organizme, kai zmogus nebezino ka daryti? Nezino kas su juo vyksta ir negali to kontroliuoti. Tai visiskai nesusije su tuo, ar lauktas ar ne buvo vaikas, nebeuzdavinekit tokiu durnu klausimj, ar maziau ar daugiu gimdyve turejo rupesciu ir darbu. Depresija gali istikti bet kuria, nepriklausomai nuo socialinio statuso, tarnaiciu skaiciaus ir kitu dalyku. Taip, kad rutinos (priesgimdyvines) islaikymas ir po gimdymo, padeda susidoroti su psichologinemis problemis tai normalu, nes fizinis darbas ir tam tikra nekintanti tvarka padeda ir visoms kitoms depresiju formoms, stai del ko kyla visiskai beprasmiai gincai, kodel pries simta metu “to nebuvo”. Viskas buvo tas pats, tik anksciau 1 is 1000 pavadindavo “atsisukusiais varzteliais” ir tuo baigadavosi, o moterys ir anuomet iskeliudavo is sio pasaulio. Reikia aiskiai apibrezti kas tai, kuo pasireiskia ir suteikti visa informacija gimdymo prieziura atliekanciam gydytojui. Kai jautiesi labai blogai, bet puikiai zinai, kad tai tik hormonai, kad situacija vertini visiskai neobjektyviai-taip greiciau sveiksti, greiciau isileidi kitus, kurie gali padeti.

Kai vyras parsivežęs ką tik pagimdžiusią žmoną saldžiai miega visą naktį ir "negirdi" net kaip trinkteli uždaromos buto durys

Mano sugyventinė patyrė šį jausmą du kartus. Žinoma kaip ir visos moterys ji norėjo kūdikio,tačiau laikas darė savo; savo depresijos ir vaizduotės padarinius padovanodamas man.Praėjo 25 mętai trukusio košmaro ir šiandien ji jaučiasi puikiai , vis dar tikinti jog jai "gaila" manęs.Tai tapo mano asmenine tragedija visam gyvenimui man,bet būdamas vyras aš ją paleidau.Pabaigsiu šią istoriją, jog tai tik smėlis tarp pirštų,net jei ir paskutinis.

Svarbu turėti bent vieną žmogų, kuris padėtų ar patartų, kai iškyla klausimų ir atsiranda problemų.

Mano dukra turėjo po gimdyvių depresija prieš šešias metus.bet ji jos nepripažino.Kaip ir daugelį moterų,kurios kenčia.Kokius metus vargau su ją.Viskas persidavė man ir nemyga.Dariau viską,kad ji neišeitu iš šio pasaulio ir man pavyko.Man tai būvo begalo sunkus darbas.Kuris reikalauja daug kantrybės.Po keturiu m.gimė ir antras berniukas,nebuvo jokios po gimdyvinės depresijos.Esme tame,kad niekad nereik palikt likimo valiai mamos.Padėt reik,nors ji ir nenori.
nes kitaip liūdnai gali baigtis.Šeima pagrindinis tūri būti pagalbininkas.Depresija praeis,bet tam reik laiko.Tas laikotarpis yra begalo sunkus ir ji turi atlaikyti.Organizmas po gimdymo atsistatys ir harmonai,bet nėra taip greit,kaip to norėtųsi.Jų kaita ir sukelia po gimdyvinę depresiją.Jų sumažėja moteriškų,nes nėštumo metu keičiasi jų santykis.Dar priklauso,koks buvo gimdymas.Priežaščių yra nemažai.Bandykit atpažinti pogimdyvine depresija kai atsirado pas moterį vaikelis ir bandysim užkirsti savižudybei kelia.

Pagal Jėzaus mokslą vynas yra kraujas (velnias), kuris šį kartą apsireiškė ką tik pagimdžiusios kaunietės mirtimi.