Sigitas Stasaitis

Jei viktorinoje išgirstumėte klausimą, kas bendro tarp JAV indėnų, jų 1973 metų ginkluoto sukilimo Pietų Dakotos valstijoje ir Lietuvos piliečių, tikriausiai nežinotumėte, ką atsakyti. O Lietuvos pilietis, pensininkas Nikolajus - gali papasakoti, kaip pats, tada dirbdamas KGB, prisidėjo išprovokuojant JAV raudonodžių maištą. Sužinoję, kad rezervatuose tarp iš pašalpų nuobodžiai gyvenančių indėnų atsirado jaunas karštakošis vadas Leonardas Peltjeras, KGB kartu su Vokietijos Demokratinės respublikos (VDR) spec. tarnyba "Stasi" parengė gudrią kombinaciją, kaip sukurstyti indėnus sukilimui. Suintrigavo? Tuomet skaitykite Nikolajaus pasakojimą.

"Tas medalis - už šią operaciją, dėl kurios amerikiečių specialiosios tarnybos iki šiol dantimis griežia," - nusišypsojęs apdovanojimą parodo jau pražilęs, bet dar sportiškai atrodantis vyras, vardu Nikolajus.

Šis iš Vilniaus kilęs, buvęs KGB karininkas seniai išėjęs į atsargą, todėl pensininkas jau gali dalintis prisiminimais. Jis tik nenorėjo, kad būtų minima jo pavardė, neminėjo ir bendražygių tikrųjų vardų.

Pas indėnus - vokiečių delegacija

KGB ir "Stasi" operacija, kaip paprastai ir daro specialiosios tarnybos, pradėta tyliai ir nepastebimai. 1972-ųjų antroje pusėje VDR sostinėje Berlyne JAV ambasada gavo prašymą išduoti vizas Vokietijos VDR kultūrinei delegacijai. Pildydama prašymus grupė VDR pedagogų bei kultūros darbuotojų nurodė, kad jų kultūrinė - etnografinė bei apolitiška organizacija "Raudonas ratas", besidominti mažųjų tautų kultūra, norėtų apsilankyti siouksų (sioux) genties indėnų rezervatą "Pušų pakriaušė" ("Pine Ridge") Pietų Dakotos valstijoje.

"FTB ir CŽV tai pražiopsojo, nors tikriausiai net nebuvo informuota," - pasakojo Nikolajus.

Gavusi vizas vokiečių delegacija nuskrido į rezervatą, kur stebėjo indėnų šokius, klausėsi dainų. Niekas nedarė jokių politinių pareiškimų, delegacija iš viso stengėsi nepatraukti spaudos dėmesio. Prieš išvykdami svečiai indėnų vadams be kitų suvenyrų padovanojo ir kelis VDR kino studijos "DEFA" statytus filmus apie indėnus," - toliau kalbėjo Nikolajus.

Socialistinės Vokietijos filmai apie indėnus - atskira, verta disertacijos tema. Tai antrasis iš trijų kino meno fenomenų, išplitusių gerokai toliau už kino teatrų ribų, paveikusių ištisas Rytų Europos šalių kartas.

Kinas įtakoja gyvenimą

Vyresni skaitytojai prisimena visus tris fenomenus. Pirmasis susiformavo 1945-1950 metais. Pokario metais minios pro dar pro neatstatytus miestų griuvėsius plūdo į kino teatrus žiūrėti Holivude statyto meninio filmo "Tarzanas". Beždžionių valdovas tapo kultinis herojus - vyrai siekė būti tokie pat sportiški, kaip Tarzaną suvaidinęs 191 cm ūgio olimpinis čempionas Džonis Veismiuleris (1904-1984 m.), o berniukai žaidė tarzanais karstydamiesi medžiais.

Trečiasis fenomenas buvo aštuntąjį dešimtmetį, kai kelios prancūziško kino filmo "Fantomas" serijos Rytų Europoje sumušė visų laikų pajamų už bilietus rekordus.

Na, o šešiasdešimtųjų viduryje - šiandieniniai penkiasdešimtmečiai neduos sumeluoti - berniukai žaidė indėnais. "Indėniškosios" manijos ištakos prasidėjo 1966 metais VDR meninių filmų kino studijoje "Defa", čia susukus meninę kino juostą "Didžiosios lokės sūnūs". Paakinta sėkmės "Defa" suskubo kepti visą seriją romantiškos indėniškos tematikos kino filmų: "Sakalo pėdsakais", "Baltieji lokiai" "Oceola", "Tekumzė", "Apačiai", "Ulzana", "Kraujo broliai" ir t.t.

"Tų filmo siužetai nesirėmė jokiais istoriniais faktais, net, sakyčiau, primityvūs, vienodi ir gana panašūs į indų filmus. Visuose filmuose iš pradžių "blogiukai" savanaudžiai baltaodžiai nuskriaudžia indėnus, o šie kilniai ir grakščiai keršija," - ironiškai šypsodamasis pripažino Nikolajus.

Gimė klastingas planas

Didžiausia sėkmė - indėniškų filmų pagrindinis herojus - Jugoslavijos sporto instituto auklėtinis serbas Gojko Mitičius (g. 1940 m.), šiuo metu gyvenantis ir dar vaidinantis (tik nebe indėnus) Vokietijoje.

"Didžiosios lokės sūnus" ir po jo sekę pirmieji keli filmai turėjo tokį pasisekimą visoje Europoje, kad net buvo pasiūlyti JAV kino teatrams.

"Holivudas savo vesternus stato pagal truputį kitokias taisykles, kurios neidealizuoja indėnų ar bent nerodo jų vien tik kaip idealių kilniųjų kovotojų. Gal todėl, o gal negeros nuojautos vedini, amerikiečiai pareiškė, jog VDR filmai - vesternų surogatai ir pirkti juos atsisakė," - žino Nikolajus.

Tai sužinojus Lubiankoje, KGB būstinėje gimė drąsus planas VDR filmus apie indėnus kyštelėti tiesiai patiems indėnams ir pažiūrėti, kas bus. Žinant jų karštą būdą bei primityvų daugumos intelektą, buvo tikimasi išprovokuoti neramumus. KGB puikiai žinojo, kad tam buvo palankios sąlygos: tuo metu rezervatuose jautėsi stipri socialinė įtampa. Indėnai piktinosi, kad rasistai nebaudžiami. Revoliucinėmis idėjomis svaidėsi du jauni karšti lyderiai: Leonardas Peltieras bei Denis Benksas. 1972 metais Amerikos indėnų judėjimo taryba surašė manifestą iš 20 punktų. Dokumentą indėnų atstovai "sulaužytų sutarčių keliu" nunešė į Vašingtoną, o Baltuosiuose rūmuose niekas delegacijos net nepriėmė. Įsiutę indėnai užėmė Nacionalinį indėnų reikalų biurą, kuriame sėdėjo užsibarikadavę savaitę.

Filmai įkaitino atmosferą

Taigi siouksų genties vadams palikusi kelis "Defos" filmus, vokiečių delegacija išvyko. Raudonodžiai iškart užkibo ant jauko ir atsibudo iš kone šimtmetį trukusio letargo miego. Nuo tos dienos gentis nieko daugiau nebeveikė, tik kasdien vėl ir vėl žiūrėjo tuos pačius filmus. Po peržiūros vykdavo aptarimai, pasibaigiantys audringomis diskusijomis.

Indėnai piktinosi neteisybe. Atmosferą kaitrino prisiminimai, kaip 1972 metais pagyvenęs, visų gerbiamas indėnas Geltonasis Griaustinis buvo mirtinai sumuštas amerikiečių legiono klube, o kaltininkai nenustatyti. Kita neteisybė - Veslis Didžioji Jaučio Širdis buvo nudurtas peiliu į širdį, o baltaodis žudikas, lyg pasityčiojant iš teisingumo, nuteistas kalėti tik 6 metus. Apie bedarbių indėnų vykdomas vagystes bei plėšimus niekas nešnekėjo. Už tai kaip ugnis į alyvą suveikė priminimas, kaip su peticiją atnešusiais su indėnų atstovais buvo pasielgta Vašingtone.

"1973-ųjų vasarį atmosfera užvirė - virto gaivališku sukilimu," - šypsosi Nikolajus.

Veiksmų planą naiviems indėnams pasufleravo vienas iš "Stasi" agentų padovanotų filmų "Sakalo pėdsakai". Jame rodoma, kaip baltųjų apgauta ir apiplėšta siouksų gentis, vadovaujama drąsaus vado (Gojko Mitičius), pagrobia šautuvus ir, užpuolę baltųjų miestelį, niekšams atkeršija.

KGB parūpino ginklų

1973-iųjų vasarį apsiginklavę ne tik JAV lengvai įgyjamais pistoletais, bet ir šautuvais bei automatais "Kalašnikov", apie 200 kelių genčių indėnų užgrobė Pietų Dakotos miestelį "Medinis kelis" (Wounden knee). Įkaitais paėmę gyventojus, užpuolikai užsibarikadavo ir paskelbė nepriklausomą indėnų valstybę.

Gauti pistoletų JAV sąlyginai nesunku, tačiau iš kur indėnai gavo automatus?

"Geras klausimas... Praėjo tiek laiko, dabar šį tą pasakysiu, - Nikolajus ilgokai rūkydamas mąsto, kiek atskleisti paslaptį. - Šautuvus bei automatus iš anksto parūpino KGB. Galima sakyti, jog ir aš netiesiogiai prie to prisidėjęs. Ginklai buvo nelegaliai pergabenti per Meksikos sieną. Niekas indėnams jų jėga nebruko, jie patys jų labai norėjo. Negi gaila kilniam reikalui..."

KGB planas buvo realizuotas su kaupu. Paskelbus apie indėnų paimtus įkaitus, kilo baisus triukšmas. Miestelį apsupo policija, armija. Sulėkė žurnalistai, protestavo pacifistai. Išreikšdamas solidarumą su indėnais, Marlonas Brando (1924-2004 m.) atsisakė "Oskaro" už savo garsiausią Krikštatėvio vaidmenį. Tiesa, legendinis aktorius ir anksčiau garsėjo nenuspėjamu, iššaukiančiu elgesiu, tad vyriausybės vyrų nė trupučio neišgąsdino.

Sukilėliai pasidavė, bet laimėjo

Bet neišsigando ir indėnai, kuriems vadovavo ugningasis lyderis Leonardas Peltieras (g.1944 m.), padedamas Denio Benkso (g. 1932 m.). Puikiai organizavę gynybą indėnai net du mėnesius laikėsi prieš reguliariosios JAV armijos apgultį. Dienomis vykdavo bevaisės derybos, o naktimis - šiokie tokie susišaudymai. Netekę dviejų karių be sunkiai sužeidę vieną pareigūną, po 71 paros indėnai visgi pasidavė, bet dėl FTB padarytų klaidų teisme triumfavo išteisinti.

Nikolajaus nuomone, tada savo planą parengė bei įgyvendino JAV specialiosios tarnybos. Sukiršinusios pačius indėnus, jos pasiekė tai, ko nepadarė šarvuočiai bei sraigtasparniai. Per Pušų Pakriaušės rezervato indėnų rietenas nuo peilių bei kulkų žuvo per 100 žmonių, tarp jų - daug sukilimo aktyvistų.

"Sovietų sąjungos laikraščiai rašė, kad už sukilimo organizavimą JAV valdžia susidorojo su L. Peltieru, kurį įkalino iki gyvos galvos. Tačiau panašu, kad Leonardas buvo karštakošis kvailys. Įsijautęs į moderniojo Čingačguko vaidmenį, jis prisidirbo iki ausų. Valdžiai, žinoma, buvo labai smagu L. Peltierą pasodinti ne už sukilimo organizavimą, o už dvi žmogžudystes," - prieš atsisveikindamas pridūrė Nikolajus.

Už grotų - jau 31 metai

1975 metais Pušų Pakriaušės rezervate buvo rasti nušauti kriminalistai R. Koleris ir R. Viljamsas, tyrę apiplėšimą bei vagystę. Po kelių mėnesių policija stabdė L. Peltiero vairuojamą autobusiuką. Vairuotojas apšaudė patrulį ir metęs mašiną pabėgo. Po sėdyne surasta rankinė, kurioje, pasak ekspertų, buvo R. Kolerio tarnybinis ginklas su L. Peltiero nykščio antspaudu. Indėnų lyderis paspruko į Kanadą, tačiau buvo išduotas JAV vyriausybei ir teisiamas. Teisme indėnas rėžė ugningas kalbas tais pačiais Čingačguko (G. Mitičiaus) žodžiais apie blyškiaveidžių piktadarystes indėnams. Leonardas tik vengė nužudytų kriminalistų temos, apie tai klausiamas rėkė esąs politinis kalinys.

Nežiūrint visuomeninių organizacijų protestų, jog įrodymai suklastoti, o liudytojai meluoja, teismas L. Peltierą nuteisė du kartus kalėti iki gyvos galvos.

2004 metais indėnų vadas buvo iškeltas kandidatu į JAV prezidentus, dabar jis turi savo tinklapį, gauna šimtus laiškų. Tačiau indėnų sukilimo lyderis už grotų jau 31 metai. Kiek Lietuvos TSR piliečių - KGB karininkų - prisidėjo prie plano sukurstyti indėnus, žino tik KGB archyvas.

Redakcijos archyvo nuotr.

(Gojko-Mitic) Filmuose indėnų vadą dažniausiai vaidino kultūristas iš Jugoslavijos Gojko Mitičius.

(Gojko-Mitic-5) Šiuo metu G. Mitičius gyvena Berlyne ir dar vaidina. Tiesa, nebe indėnus.

(Kino-afisa) VDR "Defa" kino stodijos filmai apie indėnus buvo nepaprastai populiarūs visoje Europoje.

(Leonard-Peltier) Vieni mano, kad L. Peltieras - politinis kalinys, kiti įsitikinę, jog tai paprastas nevertas laisvės žudikas.

(Stasi-emblema) Vokietijos Demokratinėje Respublikoje veikė KGB analogas - "Stasi".