Eglė GIKNIENĖ
Kolegų pokerio virtuozu vadinamas dvidešimtmetis Kasparas Klezys savo laimėjimų kortų žaidimo čempionatuose nesureikšmina.
Tačiau vaikinas neneigia besidžiaugiantis, jog visame pasaulyje vykstančiuose pokerio turnyruose išloštų pinigų pakanka ne tik pragyventi, bet ir susimokėti už politikos mokslų studijas Vytauto Didžiojo universitete, kur studijuoja jau antrus metus.
Vienas didžiausių netrukus dvidešimt pirmąjį gimtadienį švęsiančio panevėžiečio laimėjimų – prieš kelias savaites nuo Čekijoje vykusio pokerio turnyro stalo susišluoti kone 100 000 litų. Tąkart kovo pabaigoje vykusiame Europos pokerio turnyre „Eureka“ jis iškovojo penktąją vietą ir buvo vienintelis lietuvis laimėtojų aštuntuke.
Susidomėjo paauglystėje
Azartišku žmogumi save vadinantis kortų žaidimo asas sako, jog pokeris jo gyvenime atsirado labai natūraliai: prieš penkerius metus spaudoje perskaitęs straipsnį apie šį žaidimą, juo iškart susidomėjęs.
„Sužinojau, kad galima ne tik žaisti pokerį savo malonumui, bet tai gali būti ir pragyvenimo šaltinis, – prieš kelerius metus atrastą pomėgį prisiminė K. Klezys, šiandien prie realaus bei virtualaus pokerio stalo praleidžiantis didžiąją dalį savo laisvalaikio. – Rimčiau šiuo žaidimu susidomėjau jau būdamas aštuoniolikos.“
Vaikinas tikina, kad šio užsiėmimo jokiu būdu negalima laikyti sėkmės žaidimu, o norint tapti šios srities profesionalu privalu daug ir intensyviai mokytis.
Jis pats gilintis į šį Lietuvoje per pastaruosius penkerius metus sparčiai išpopuliarėjusį kortų žaidimą ėmėsi savarankiškai ir dažniausiai internete, kartais nusipirkdamas privačias pokerio pamokas pas žymius šio žaidimo mokytojus.
„Justas Vaičiulionis, Liutauras Armanavičius“, – vardija pokerio autoritetus ir tvirtina, kad tikrų profesionalų konsultacijos nepigios.
„Liutauro valanda kainuoja 120 dolerių. Sužaidę turnyrą internete kartu su juo analizuojam savo žaidimą“, – teigė jaunuolis.
K. Klezys dažniausiai pasitiki tik savo jėgomis, apie mokytojo statusą negalvoja, tačiau kolegų ir draugų prašomas patarimų negaili.
„Jie sako, kad aš profesionalas, – santūriai nusišypso vaikinas, savęs kol kas tokiu nelaikantis. – Logiška, jei didžiąją dalį pajamų gauni iš šios veiklos, tuomet jau gali save laikyti profesionalu. Lietuvoje nemažai rimtų pokerio specialistų, laiminčių išties įspūdingas sumas, tačiau Panevėžyje tokių nėra. Na, jei kalbėsime apie Panevėžį, tuomet didžiausia suma, išlošta gyvame turnyre, priklauso man – 28 000 JAV dolerių.“
Žino pinigų vertę
„Man svarbu laimėti, tai kaip sportas. Per finalą galvoji tik apie tai, kaip laimėti, o ne apie pinigus“, – pabrėžė Kasparas.
Penkiaženkles sumas nesunkiai laiminčiam ir pralaiminčiam dvidešimtmečiui svarbiausia ne išloštų pinigų suma, o finalų metu užvaldantis azartas.
Vieną didžiausių laimėjimų K. Klezys yra išlošęs Čekijoje vykusiame turnyre, trukusiame net keturias dienas, kai prie pokerio stalo teko kasdien praleisti po dešimt valandų.
„Tai vienas rimtesnių turnyrų Europoje, tokių paprastai per metus būna kokie keturi penki, renginio mastą dažnai pasufleruoja ir dalyviams privaloma įpirkos suma. Čekijoje ji buvo 1 100 eurų asmeniui“, – aiškina vaikinas.
Beje, jam pačiam sumokėti kone keturis tūkstančius litų už dalyvavimą turnyre taip ir neteko, nes laimėjo vieną iš internetinių pokerio turnyrų ir įgijo teisę dalyvauti „Eurekoje“ nemokamai. Organizatoriai dovanojo ne tik bilietą į turnyrą, bet ir sumokėjo gyvenimo išlaidas.
„Visokių būna turnyrų, netrukus prasidės pokerio kovos Berlyne, ten įpirka kainuoja 5 000 eurų. Prestižiškiausiu laikomas Europos pokerio turas, organizuojamas net aštuonis kartus per metus“, – pasakojo Kasparas.
Neseniai pradėjęs dalyvauti realiuose pokerio turnyruose, K. Klezys planuoja aplankyti kaip galima daugiau pokerio kovų, vyksiančių Senajame žemyne. Jau po mėnesio ketina savo jėgas išbandyti Kroatijoje.
„Pernai buvau Dubline, Rygoje. Tokie išvažiavimai nėra pigūs“, – jis dar kartą primena apie pokerio turnyrų brangumą. Sako, yra tokių, kur sumos siekia kelias dešimtis tūkstančių dolerių, bet tai jo negąsdina: „Noriu aplankyti Las Vegasą, Bahamų salas.“
Įgūdžių ir tikimybių žaidimas
Paklaustas, kiek pokerio žaidime lemia atsitiktinumas ir sėkmė, K. Klezys šypteli, esą vien sėkme rizikuodami didžiulėmis pinigų sumomis pokerio žaidėjai nesikliauja. Vaikinas sako, kad tikimybių ir įgūdžių žaidimu vadinamas kortų metimas ant stalo reikalauja daugybės matematikos, logikos ir, žinoma, psichologijos žinių.
„Be abejo, reikia ir sėkmės, bet dar daugiau reikia matematikos, psichologijos, išmanyti kūno kalbą. Jei jau esi pokerio žaidėjas, turi kiekvieną akimirką viską apskaičiuoti, išmokti greitai priimti sprendimus. Labai svarbi psichologija, net jei tavo ir varžovo šansai lygūs, visada galima atrasti akimirką, kuri išmuš priešininką iš vėžių“, – pabrėžė žaidėjas.
Panevėžietis sako, kad pagrindinė vieta, kur gilinantis pokerio žinių bagažą, yra internetas. Jis mokosi žaisdamas internetiniuose pokerio turnyruose, informacijos ieško specializuotoje literatūroje, o praktinėmis žiniomis dalijasi su draugais, taip pat pokerio entuziastais: „Visa mano praktika – internete. Virtualus ir gyvas žaidimai šiek tiek skiriasi, bet esmė ta pati.“
„Be jokios abejonės, svarbiausia, ką reikia žinoti, tai žaidimo taisyklės, – priduria Kasparas. – Be to, yra labai daug pokerio rūšių, privalu žinoti kortų kombinacijas. Yra apskaičiavimai, procentai, tikimybės. Tarkim, žmogus pastato banko sumą – ir tu jau gali apskaičiuoti, ar tau apsimoka dėti tam tikrą pinigų sumą, ar tu laimėsi, ar praloši, iškritus tam tikrai spalvai. Niuansų čia labai daug, jokiu būdu tai nėra paprastas žaidimas.“
„Gyvas žaidimas įdomesnis, nes žaidi su žmonėmis, keliauji, važinėji vis po kitas šalis“, – virtualaus ir realaus komercinio pokerio skirtumus aiškina panevėžietis.
Kol kas didžioji dalis K. Klezio pokerio pergalių būtent virtualioje erdvėje.
„Internete gali sužaisti gerokai daugiau turnyrų, vienu metu net dvidešimt penkis – trisdešimt“, – sako jaunuolis.
Kitokie pinigai
„Tie pinigai – tai pokerio žetonai“, – panevėžietis vardija išties nemenkas per dieną išloštas ir praloštas pinigų sumas. Nepaisant lengvai ateinančių didžiulių pinigų, vaikinas sakosi puikiai žinąs tikrąją jų vertę.
„Esu sykį dirbęs. Tai įvyko prieš porą metų, per Europos krepšinio čempionatą, vykusį Panevėžyje. Uždirbau tada nedaug, bet pinigai buvo kitokie, jų tikrai nebūčiau galėjęs lengvai pralošti. Natūralu, jog labiau vertini tai, ką uždirbi savo rankomis. Pokeryje išlošti pinigai yra pokerio kapitalas, už jį perki turnyrus, nusistatai savo statymų ribas.“
„Labai norėčiau ir tikiuosi, kad pokeris mano gyvenime liks pomėgiu“, – atsargiai apie ateitį pasvajoja politikos mokslų absolventas, kuriam šiandien politiko karjera atrodo ne tik labai tolima, bet ir svetima.
Vaikinas tikisi, jog sukaupti įgūdžiai ir patirtis prie pokerio stalo taps puikia pradžia pradėti savo verslą.
„Būtų gerai, kad pavyktų iš pokerio susitaupyti savo verslo pradžiai. Šiandien nė neabejoju, kad tiek, kiek uždirbu žaisdamas pokerį, neuždirbčiau jokiame darbe“, – mano Kasparas.
Kas mėnesį pajamų, gaunamų lošiant, K. Klezys sako neskaičiuojantis, tačiau neneigia – būna visokių dienų – ir gerų, ir blogų.
„Kol kas labai patenkintas uždarbiu“, – priduria, jog šiandien jam kol kas tai vienintelė galimybė susitaupyti pinigų savam verslui pradėti.
„Per dieną gali pralošti ir dešimt tūkstančių dolerių, bet kitą gali tiek pat laimėti. Lošiu tik iš tų pinigų, kuriuos turiu, niekada nebuvo taip, kad eičiau skolintis norėdamas lošti“, – sako vaikinas.
Jaudulys kojos nepakiša
Karolio teigimu, taisyklė, jog prie pokerio stalo negalima niekuo tikėti, – ne iš piršto laužta.
„Melavimas, apsimetinėjimas – pateisinami dalykai“, – vaikinas sako, kad pačiam ne kartą yra tekę apsimesti, bandant varžovus suklaidinti. Esą tam reikia išmanyti ne tik žmogaus psichologiją, bet ir labai savimi pasitikėti. Jautriu žmogumi save laikantis K. Klezys jaudulį prie pokerio stalo patiriantis dažnai.
„Lietuvoje prie stalo daug kalbu, užsienyje, kur žaidėjai uždaresni, suvažiavę iš skirtingų šalių, – mažiau. Žaidėjus Lietuvoje suskirstyčiau į dvi grupes. Vieni yra tikri profesionalai, išmanantys techniką, turintys puikių įgūdžių, kiti – geri psichologai, savo elgesiu prie stalo bandantys paveikti varžovą.“
„Ne visada įtampa kyla dėl pinigų sumos, tai labai priklauso nuo to, kokie žaidėjai žaidžia. Turintys daugiau patirties ir pinigų ar puikiai išmanantys žaidimo subtilybes, – Kasparas pripažįsta, jog varžybų metu kylančią įtampą suvaldyti nelengva. – Būna, kad širdis smarkiau pradeda plakti, rankos dreba. Kai rizikuoji, blefuoji, įtampa visada atsiranda.“
„Aš visada mėgau rizikuoti, lažintis, man tai patinka“, – sako Kasparas, kad yra pagalvojęs, jog tai žaidimas, sukeliantis priklausomybę. Jis neneigia girdėjęs įvairiausių istorijų apie praloštus pinigus, o pradėjęs gilintis supratęs, jog kaip ir visur, taip ir pokeryje yra begalės niuansų.
Anot jo, nereikėtų maišyti kazino ir komercinio pokerio, kur pinigai pralošiami skirtingai.
Nuolat populiarėjantis kortų žaidimas ramiau leido pasijusti ir vaikino tėvams, kuriems iš pradžių vienturčio sūnaus laisvalaikis neatrodė labai patrauklus. Kasparas sakosi tėvams nesunkiai įrodęs, kad jo pasirinktas laisvalaikio praleidimo būdas yra geras.
Lietuviai – rimti varžovai
Per pastaruosius porą metų Lietuvoje šis žaidimas labai išpopuliarėjo, rinkoje didžiąją jo dalį sudaro jauni žmonės. Kita vertus, tiek internetiniuose, tiek realiuose turnyruose pastebėta, jog lietuviai yra rimti varžovai, pinigų veltui nemėtantys.
„Lietuviai labai geri žaidėjai. Mūsų šalis nėra labai turtinga, todėl ir pinigais jie be reikalo nesimėto. Na, o jeigu jau lietuvis pradeda žaisti iš didesnių sumų, jis visą laiką bus geras žaidėjas. Neturintieji pakankamai įgūdžių didelėmis sumomis paprasčiausiai nerizikuoja“, – teigė žaidėjas.
Panevėžietis džiaugiasi, kad stereotipas, jog pokeris yra žalingas įprotis, sukeliantis priklausomybę, pridarantis nuostolių, jau pasenęs, o pokerio entuziastų sparčiai randasi visuose šalies miestuose ir miesteliuose.
„Draugai yra įsteigę sportinio pokerio klubą Panevėžyje, čia kiekvieną savaitgalį susirenka 70–90 šio žaidimo entuziastų“, – sako jis, pats nuolat apsilankantis bendraamžių rengiamuosiuose sportinio pokerio turnyruose.
Pasak K. Klezio, daugelis žaidėjų, žaisdami sportinį pokerį, labiau atsipalaiduoja, na, o komerciniame pokeryje visada atsiras daugiau atsargumo, apmąstymo.
„Sportinį pokerį žaisti gerokai smagiau ir dėl puikios kompanijos, bendraminčių. Kitą savaitgalį važiuojame su draugais į turnyrą Druskininkuose. Tokiuose renginiuose ne tik atsipalaiduoji, pabūni geroje kompanijoje, tačiau gali laimėti kvietimą ir į komercinių pokerių turnyrus“, – teigė vaikinas.
Balsas.lt įspėja, azartiniai žaidimai gali kenkti šeimos ir visuomenės gerovei.
