Vida VENCLOVIENĖ
Nuostabūs peizažai, saulėje tviskantis Adrijos ir Viduržemio jūrų vandenų mėlis, miestų architektūros didybė ir didžiausias pasaulyje meno palikimas sukuria vientisą ir nepakartojamą aplinką, dėl kurios žmonės visada vyko į Italiją. Kad tai - keliautojų pamėgta šalis, liudija ir išlikusi gausi įvairių šimtmečių kelionių literatūra.
Dar viduramžiais Venecija įsigudrino gerai pelnytis iš piligrimų kelionių į Šventąją žemę, o vėlesniu, kunigaikščių miestų klestėjimo, laikotarpiu Europos aristokratija į Italiją plūdo mokytis politinio ir ekonominio valdymo meno. Praėjusio amžiaus antroje pusėje Italija tapo masinio turizmo šalimi. Dabar per 300 tūkstančių kvadratinių kilometrų ploto ir 57 milijonus gyventojų turinčią Italiją kasmet aplanko daugiau nei 60 milijonų turistų iš viso pasaulio ir lieka ja sužavėti.
"Žmogus, matęs Romą, niekada nebus nelaimingas"
Tokius žodžius apie šį vieną žaviausių Europos miestų yra pasakęs J. V. Gėtė. Išties, Romoje, menančioje daugiau nei dviejų tūkstančių metų istoriją, tiek daug dalykų, kuriuos verta pamatyti, kad gali susisukti galva.
Bene didžiausias antikinis statinys - Koliziejus. Čia vykdavo kruvinos gladiatorių kautynės, vėliau - krikščionių žudymai. Viduramžiais čia buvo tvirtovė, o dar vėliau - akmenų saugykla.
Ne mažiau įspūdingas ir visuomeninis, politinis ir religinis senosios imperijos centras - Romėnų forumas, kerintys vaizdai prieš akis atsiveria nuo Kapitolijaus kalvos. Būtinai reikia pasigrožėti geriausiai išsilaikiusiu, 27 metais prieš Kristų pastatytu antikiniu statiniu - Panteonu.
Roma - ne tik istorinis, bet ir krikščionybės centras. Pačiame Romos centre, už aukštos sienos - atskira valstybė - Vatikanas. Pati krikščionybės širdis. Jau nuo XIV amžiaus yra nuolatinė popiežių rezidencija. Šv. Petro aikštė raibuliuoja ir šurmuliuoja nuo daugiatūkstantinės turistų minios. Aikštės fone didingai iškyla Mikelandželo suprojektuotas Šv. Petro bazilikos, talpinančios per 70 tūkstančių maldininkų, kupolas. Čia saugoma viena gražiausių Mikelandželo skulptūrų - "Pieta", o po didžiuoju Bazilikos altoriumi - Šv. Petro kapas. Teko laimė Vatikane lankytis trečiadienį, kuomet popiežius laimina susirinkusiuosius Šv.Petro aikštėje.
Gyvenimas lyg pasaka
Lankantis Italijoje būtų tiesiog nuodėmė neapsilankyti renesanso lopšyje - Florencijoje. Tikra pasaka, o ne miestas. Atrodo, kad atsidūrei praeityje. Visas miestas turi savitą savo gyvenimo ritmą ir tempą. Siauros ir jaukios senamiesčio gatvelės nuveda prie architektūros šedevro Santa Maria del Fiore katedros. Pagal dydį ji - ketvirta Europoje, ir aukščiausias pastatas visoje Florencijoje. Priešais katedrą esančią krikštyklą (vieną seniausių statinių) puošia bronzinės durys, vadinamos "Rojaus vartais". Florencija garsi ne tik meno kūriniais, bet ir auksakalių tradicijomis. Ant Senojo, dar kitaip - Auksakalių - tilto per Arno upę įsikūrusios aukso dirbinių krautuvėlės stulbina papuošalų gausa ir įvairove.
Neįmanoma žodžiais perteikti to, ką jauti žvelgdamas į pasvirusį Pizos bokštą. Daugiau nei 5 metrus į šoną pasviręs bokštas tarsi šaukte šaukiasi pagalbos: "Padėkite man atsitiesti". Žvelgi užvertęs galvą į jį, remiantį vakarėjantį dangų, ir supranti, koks esi menkas prieš tokią didybę.
Keliaujant toliau į šalies pietus, pasitinka "snaudžiantis" grėsmingasis Vezuvijus, jo papėdėje įsikūręs Neapolio miestas, o dar kiek pavažiavęs pasieki Pompėją. Vaikštant akmenimis grįstomis senosios Pompėjos gatvelėmis, užsukant į namų vidų ir kiemelius, galima įsivaizduoti, kaip čia žmonės gyveno. Stebina gyvenamųjų namų gausa ir meninis apipavidalinimas. Nemažai kur ant sienų išlikę realistiniai paveikslai ir freskos.
Gėrėdamasis pinijų apsupty stūksančiu amfiteatru, gladiatorių mokykla ar kolonomis puošta Forumo aikšte tarsi pajunti, kaip jų paviršiui teka laikas, ir įsivaizduoji aplink vaikštančius ne įvairiataučius turistus, spragsinčius fotoaparatais, o baltomis togomis vilkinčius ir sandalais avinčius, niekur neskubančius senovės romėnus.
Stebuklingas miestas
Venecija. Pirmas susitikimas su šiuo miestu palieka įspūdį visam gyvenimui. Stebuklingas miestas plevena tarp jūros ir dangaus. Šio stebuklo sukūrimas atrodo neįtikėtinas: ant milijonų sukaltų polių stūksantys monumentiniai rūmai, gotiško stiliaus pastatai, aikštės, bažnyčios, tūkstančiai siauručių gatvelių. Tai populiariausiais miestas Šiaurės Italijoje, įsitaisęs tarp 120 salų, sujungtų 400 tiltų ir tiltelių. Pati garsiausia Venecijoje - Šv. Morkaus aikštė, vadinama XVII amžiaus Europos simboliu. Priešais aikštę Šv. Morkaus katedra, kurios sienas ir kupolus dengia auksinės mozaikos. Šalia - garsieji Dožų rūmai. Čia pat aukščiausias Venecijos statinys (98,6 m) - varpinė. Liftu pasikėlus į jos viršų, prieš akis atsiveria nepakartojama miesto panorama: žvelgi į raudonų čerpių stogų jūrą ir eilinį kartą savęs klausi: "Gal sapnuoju?"
Dar vienas, tik Venecijai būdingas akcentas - kanalais plaukiojančios gondolos. Šiuo metu jų yra išlikę apie 500. Naujos gondolos negaminamos, tik atnaujinamos ir restauruojamos senosios, mat gondola - tai iš kartos į kartą perduodama relikvija. Ir žmogus čia vertinamas ne pagal tai, kiek jis turi pinigų, kokius namus, o pagal tai, ar turi gondolą. Pasak venecijiečių, būti Venecijoje ir nepaplaukioti gondola - vadinasi, nepamatyti Venecijos.
Aplink miesto centrinę aikštę siaurutėse gatvelėse susispietusios suvenyrų parduotuvėlės tiesiog žaižaruoja garsiaisiais Murano stiklo dirbiniais ir Venecijos karnavalus simbolizuojančiomis kaukėmis.
Visas transportas Venecijoje - tik vandens. Ir karabinieriai (Italijos policija) ir greitoji medicinos pagalba, ir gaisrinė pas žmones skuba kateriais. Net į kapines, esančias saloje netoli Venecijos, palaikai plukdomi laivu. O jei reikia kur nors nukakti skubiai - jūsų paslaugoms vandens taksi.
Nors Venecija - brangiausias miestas Italijoje, kasmet čia apsilanko per 12 milijonų turistų. Venecija yra miestas, kuriame niekada nedžiūsta skalbiniai, kuriame dėl nepaprastai drėgno oro pelija sienos ir baldai, kuriame per potvynius (o jie gana dažni ) tvyro kanalizacijos kvapas, o kanalų paviršiumi plaukia visas kanalizacijos turinys. Ir nors kiekvieno potvynio metu kyla grėsmė, kad miestas gali būti paskandintas, turėti butą Venecijoje - prestižo reikalas.
Rojaus sodas
Pačiuose Italijos pietuose esanti Kaprio sala, neretai vadinama rojaus sodu žemėje. Funikulieriumi pakilus į salos viršų atsiveria įstabus kraštovaizdis: palmės, vaisius nokinantys kaktusai, citrinmedžių ir alyvmedžių giraitės, uolėti skardžiai ir apačioje tyvuliuojanti smaragdinė jūra su baltomis jachtomis labiau primena sapną, nei realų gyvenimą. Klaidžioji siaurutėmis vingiuotomis, tai aukštyn kylančiomis, tai žemyn besileidžiančiomis, gatvelėmis, klausaisi cikadų čirpimo, su šypsena stebi maloniai bendraujančius ir niekad niekur neskubančius italus, ir nevalingai pagalvoji: gimiau laiku, bet ne vietoj.
Lankydamasis Italijoje (kaip, beje, ir bet kurioje kitoje šalyje), susipažįsti ne tik su miestų architektūra, paminklais, muziejais, - susiduri ir su realiu gyvenimu. Išties, juk ten irgi žmonės gyvena, dirba, myli, pykstasi, augina vaikus, gamina maistą.
Lengvabūdžiai ir šmaikštūs
Gyvenimo džiaugsmas, plačios šypsenos ir gera nuotaika sukuria šiltą atmosferą. Italai - mielai bendraujantys, draugiški, paslaugūs, tolerantiški ir pakantūs bet kokios tautos ar rasės atžvilgiu. Tarpusavyje bendrauja emocingai šūkčiodami ir gestikuliuodami rankomis. Šmaikštūs, kupini gyvenimo džiaugsmo, bet lengvabūdiški. Daug visko prižada, bet nebūtinai ištesi. Italai vertina tradicinę šeimą. Šeima dažniausiai kuriama tik tuomet, kai yra sukurtas materialinis pagrindas. Vyrai veda palyginti vėlai, neretai - sulaukę keturiasdešimties. Italams labai svarbu sukviesti kuo daugiau svečių ir iškelti puošnias vestuves. Jie yra gana dosnūs ir mielai dovanoja vieni kitiems daug įvairiausių dovanų. Ypatingai kreipia dėmesį į tai, kad dovana būtų gražiai supakuota.
Italijoje mažai skyrybų. Daug šeimų, nors ir norėtų išsiskirti, bet gyvena kartu dėl vaikų.Vaikus jie be galo myli ir be galo lepina. Jie labai vertina ryšius su šeima ir gimine. Tokių ryšių nutraukimas italams labai skausmingas. Todėl suaugę vaikai, sukūrę šeimas, dažnai gyvena kartu su tėvais arba netoliese. Italai niekada savo pasenusių tėvų neatiduoda į senelių namus (kurių čia yra labai mažai, o ir tie patys labai prasti), o rūpinasi jais kaip tik galėdami. Atiduoti tėvus į senelių prieglaudą - baisi gėda.
Šeimoje dominuoja vyrai. Nors iki vestuvių vyras būna labai geras, meilus, lipšnus ir žada "aukso kalnus", po vedybų dažnai iš žmonos reikalauja paklusnumo ir atsidavimo.
Slampinėjimas irgi darbas
Italai labai mėgsta šventes, daug laiko praleidžia su draugais. Slampinėjimas be tikslo yra tiesiog būtinas ir italams itin būdingas laisvalaikio leidimo būdas. Kai kas tai vadina privaloma psichosocialine viešojo bendravimo forma. Tarp šeštos ir aštuntos valandos vakaro - kuo toliau į pietus, tuo vėliau vasarą - italai ir italės iškelia paviršiun visa, ką randa kosmetikos dėžutėse ir drabužių spintose. Judriausioj miesto gatvėj ar aikštėj susitinka draugai, pažįstami, audringiau ar santūriau sveikinasi, sustoja, sako vienas kitam komplimentus, eina toliau, dairosi į kitus, rodo save, - dešimt, dvidešimt ar daugiau kartų pirmyn ir atgal. Čia beriami meilūs žodžiai, reiškiama pagarba vietos autoritetams, spekuliuojama informacijos biržoje, flirtuojama, įsimylima, slapta apsikeičiama žvilgsniais, tariamasi dėl slaptų pasimatymų arba tiesiog stovima kartu, kad visi galėtų matyti. Svarbu parodyti "geras manieras" ir padaryti gerą įspūdį.
Vargšams turistams - šeimyniniai restoranai
Lankantis Italijoje susipažįsti ir su italų virtuve. Geografinės sąlygos ir permaininga istorija neleido susiformuoti vienai italų virtuvei - atskiros sritys turi savitas kulinarijos tradicijas. Vienur labiau vertinami spagečiai su įvairiausiais padažais ir lazanijos, kitur - picos, dar kitur pirmenybė teikiama ryžiams ar kukurūzų košei. Tačiau česnakai, pomidorai ir aitriosios paprikos vienodai vertinami visuose Italijos kraštuose.
Valgyti malonioje kompanijoje - ne šiaip gyvybiškai svarbi būtinybė, o ritualas. Pietūs, vakarienė neįsivaizduojami be tam tikros valgių sekos, bet tai nereiškia, jog bus laikomasi sutarto laiko. Pradedama nuo įvairių užkandžių, toliau eina sriubos ir antrasis patiekalas, susidedantis iš mažų mėsos ar žuvies porcijų. Pietus vainikuoja virškinimą gerinantis gėrimas.
Gausybė spalvingų butelių baruose ir restoranuose aiškiai byloja, jog Italija turi turtingą alkoholinių gėrimų kultūrą. Jei norite paragauti visų aperityvų, žolelių likerių ir vermuto rūšių, atostogų tikrai nepakaks. Dabar Italija yra svarbiausia vyno gamintoja, jai tenka daugiau nei penktadalis viso pasaulyje pagaminamo vyno. Egzistuoja nuo dviejų iki keturių tūkstančių skirtingos kokybės vyno rūšių.
Italijos restoranai turi bendrą bruožą - kainos garsiuose restoranuose be galo aukštos. Tai dėl griežtos įvairiausių valstybės mokesčių politikos, o dar prisideda didėjančios algos ir socialinės rinkliavos. Dėl to italai išrado šį tą nauja - mažą šeimyninį restoraną. Šeimos galva jame mosuoja samčiu, motina šlovina firminius namų patiekalus, o vaikai tiekia ant stalo. Kaloringas naminis maistas ir kainos nesikandžioja!
Pirkti ir parduoti
Apsipirkimas italams visada smagus, nors nebūtinai pigus nuotykis. Mada, dizainas, baldai, namų apyvokos daiktai, odos gaminiai - tai puikios, daugiausia eksportui skirtos italų pramonės prekės. Ši pramonė sutelkta šiaurės Italijoje. Pirkti ir parduoti, yra neatskiriama kasdienio gyvenimo dalis, jai skiriama daug laiko. Susipažinti su italų gyvensena ir krašto virtuvės ypatumais geriausia turguje. Didesniame mieste kasdien veikia turgus, kuriame prieš pietus galima apsirūpinti šviežiomis daržovėmis ir vaisiais. Savaitiniuose pietų Italijos mažų miestelių turguose galima įsigyti visko, ko tik reikia gyvenime, pradedant puodais ir baigiant kostiumais. Neretai ten labai pigiai parduodamos neaiškios kilmės firminės prekės. Čia dažnai darbuojasi vogtų daiktų pardavėjai ir įvairiais triukais viliojantys sukčiai. Prekybos centrai ir didelės parduotuvės daugeliui yra nuolatinė pirkimo vieta, nes ten viskas gerokai pigiau. Aukštos kokybės drabužiai kartais čia parduodami perpus pigiau nei miesto centre esančiose madingose parduotuvėse.
Vis dėlto ar grožėtumeisi nuostabiais meno šedevrais ir architektūros ypatumais, ar dairytumeisi suvenyro likusiems namuose, ar palaimingai mažutėje lauko kavinukėje gurkšnotum itališkąjį "Chiannti" vyną, svarbu nepamesti budrumo, mat kišenvagių ir visokio plauko sukčių, tik ir žiūrinčių, kaip apmulkinti išsiblaškiusį turistą, apstu. Jie įkyriai siūlo pirkti "puikius" laikrodžius"Rolex", akinius nuo saulės, kepuraites (o staiga pradėjus lašnoti - skėčius ). Ir viskas - tik "10 eurų". Ir nors visur gausu tvarką saugančių karabinierių, kurie su neperšaunamomis liemenėmis ir užtaisytais automatais atrodo išties grėsmingai, tačiau savo daiktų ir dokumentų saugumu dera rūpintis pačiam.
