Italijos masonų gyvenimas
Italijos teismas už plataus masto finansines machinacijas konfiskavo prabangią 94 metų amžiaus Licio Gelli vilą. Šis žmogus – buvęs vietinės masonų ložės, žinomos kaip „P2“, lyderis. Tai leido prisiminti devinto dešimtmečio skandalus, į kuriuos įsivėlė ši ložė, kurią apkaltino sąmokslu siekiant užgrobti valdžią šalyje. Tuomet „P2“ veiksmai ir jų demaskavimas privedė prie rimtos politinės krizės Italijoje, po kurios krito net 30 metų šalį valdę krikščionys demokratai.
„Propaganda Due“ (arba „P2“), iš pradžių žinoma kaip „Propaganda Massonica“, įkurtą 1877 metais. Jos sušaukimą inicijavo įtakingiausia masonų ložė Italijoje – „Didieji Italijos Rytai“. „P2“ labai greitai įgavo ryškų politinį atspalvį. Į ložes gretas įstojo politikai iš visų Italijos kraštų, kurie dėl nuolatinio buvimo Romoje negalėjo lankytis savo vietinėse ložėse. Jau netrukus „P2“ tapo tokia įtakinga, kad jos veiklą asmeniškai pradėjo prižiūrėti „Didžiųjų Rytų“ vadas.
„P2“ buvo slapta ložė. Tokiu būdu ji leido aukšto rango pareigūnams ramiai įstoti į savo gretas, nesibaiminant keršto iš priešiškai nusiteikusios katalikų bažnyčios. Tiesa, 1926 metais, į valdžią atėjus Benito Mussolini, bet kokia masonų veikla buvo uždrausta. Atsinaujino ji tik po Antro pasaulinio karo, 1945 metais. Būtent tada atgimė ir „Propaganda Massonica“, kuri buvo pervadinta į „Propaganda Due“.
Beveik 20 metų po to „P2“ nevykdė jokios reikšmingos veiklos. Tačiau 1967 metais, siekdamas suteikti ložei naują impulsą, didysis magistras Giordano Gamberini, į ją atveda verslininką L. Gelli, kuris 1970 metais paskirtas „P2“ sekretoriumi. Nuo tos akimirkos ložės įtaka pradeda sparčiai augti. Kartu auga ir jos ambicijos, kurias galiausiai teko griežtai stabdyti.
Visuotinis furoras ir žlugimas
„P2“ gyvavo iki 1981 metų. Ložės žlugimas buvo tiesiogiai susijęs su jos narių sąrašo paviešinimu. Policija sąrašą aptiko paties L. Gelli namuose po to, kai pradėjo tyrimą dėl įtartino Vatikanui priklausiusio „Ambrosiano“ banko žlugimo ir su byla susijusio italų bankininkų Michele Sindona pagrobimo. Šios bylos tyrimo metu policija jau turėjo įtarimų dėl „P2“ masonų veiklos.
Masonų sąrašo paviešinimas sukėlė tikrą furorą. Paaiškėjo, kad „P2“ priklausė daugybė aukščiausio rango oficialių Italijos asmenų. Tarp jų buvo keliasdešimt parlamentarų, visų kariuomenės padalinių, stambiausių miestų policijos ir specialiųjų šalies tarnybų vadai bei teisėjai. Be jų sąraše buvo ir bankininkų, žurnalistų, pramonės kompanijos vadovų ir daugybė kitų žmonių. Beje, vienas iš jų buvo ir Silvio Berlusconi.
Šių įtakingų asmenų visuma leido visiškai pagrįstai
Iš esmės ši formuluotė reiškė, kad Italijos masonai ruošėsi šalyje įvesti autoritarinį režimą. Būtent dėl to, pasak policijos, L. Gelli kontroliavo visas kertines visų trijų valdžios šakų figūras. Narių sąrašo paviešinimas galiausiai privedė prie vyriausybės atsistatydinimo, kai paaiškėjo, kad ložės nariais buvo mažiausiai tris kabineto ministrai. Postų neteko ir daugybė kitų aukščiausio rango šalies pareigūnų.
Daug klaustukų
Įdomu tai, kad visiems demaskuotiems ložės nariams buvo iškeltos baudžiamosios bylos, tačiau beveik nei viena iš jų nesibaigė realia bausme. Pats L. Gelli paspruko į užsienį. Šie faktai leido iškelti klausimą, ar už L. Gelli ir „P2“ nugaros nestovėjo kažkas dar galingesnis? Pasak vienų ekspertų, organizaciją ir toliau kuravo „Didieji Rytai“, kurie per „P2“ aštuntą ir devintą dešimtmetį surengė visą teroristinių išpuolių seriją.
Dar viena egzotiška teorija, kurią iškėlė britų rašytojas Stephenas Knightas, teigia, kad „P2“ ložę kontroliavo KGB. Sovietų Sąjunga esą per šią ložę siekė destabilizuoti situaciją Italijoje, kas neva turėjo prisidėti prie NATO bloko silpninimo.
