Aistė pasakojo, kad iš kaimyno buto sklinda itin stiprus nemalonus kvapas, kuris patenka ir į šalia esančias gyvenamąsias patalpas. Jai nerimą kelia ne tik kasdienės gyvenimo sąlygos, bet ir kartu gyvenančio nepilnamečio vaiko gerovė.
„Dėl situacijos jau kreipėmės į atsakingas institucijas, tačiau kol kas aiškaus sprendimo nematome“, – pasakojo skaitytoja.
Anot Aistės, dėl situacijos buvo kreiptasi ir į policiją, o pareigūnai atvyko nurodytu adresu. Moteris tikino vėliau gavusi informacijos, kad patekus į kaimyno butą jo viduje galėjo būti itin prastos higienos sąlygos.
„Kiek mums buvo perduota, pareigūnai, patekę į buto vidų, pastebėjo labai prastas ir galimai antisanitarines sąlygas – buvo minimos išmatos, šlapimas ir šiukšlės. Šios aplinkybės mums kelia dar didesnį susirūpinimą“, – teigė Aistė.
Situacija sprendžiama
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vyresnioji specialistė Odeta Jukniūtė portalui tv3.lt patvirtino, kad policija buvo gavusi pranešimą dėl iš buto sklindančio kvapo.
Anot jos, nurodytu adresu atvykę policijos pareigūnai įvertino situaciją ir apie ją informavo Panevėžio socialinių paslaugų centrą, kad šis situaciją spręstų pagal savo kompetenciją.
Atsakymas apie pranešimo nagrinėjimą taip pat buvo išsiųstas į policiją besikreipusiam pareiškėjui.
Panevėžio miesto savivaldybės administracija nurodė, kad apie minimą situaciją žino. Tačiau dėl asmens duomenų apsaugos savivaldybė negali detalizuoti, kokios konkrečios priemonės šiuo individualiu atveju jau pritaikytos. Administracijos teigimu, pagal jai suteiktą kompetenciją imamasi visų galimų veiksmų.
Tokiais atvejais socialinio darbo specialistai palaiko ryšį su asmeniu, siūlo jam pagalbą ir siekia paskatinti bendradarbiauti sprendžiant susidariusią problemą. Pirmiausia stengiamasi, kad pats žmogus imtųsi tvarkyti savo gyvenamąją aplinką, o jeigu pagalbos atsisakoma, siekiama motyvuoti ją priimti.
Vis dėlto specialistų galimybes riboja tai, kad kalbama apie privatų būstą. Socialinių paslaugų specialistai negali prieš žmogaus valią patekti į jo gyvenamąsias patalpas ar įpareigoti sutvarkyti būstą.
Jeigu problema peržengia socialinio darbo ar savivaldybės kompetencijos ribas, informacija gali būti perduodama kitoms atsakingoms institucijoms.
Savivaldybės duomenimis, praktikoje yra buvę atvejų, kai surinkta medžiaga perduota teisėsaugai, o įpareigojimą sutvarkyti patalpas galiausiai skyrė teismas.
Savivaldybės specialistai tokias situacijas sprendžia pagal teisės aktuose jiems numatytas funkcijas, siekdami suteikti reikalingą pagalbą pačiam žmogui, tačiau kartu atsižvelgti ir į aplinkinių gyventojų interesus.
Problema gali išplisti ir už vieno buto ribų
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistų teigimu, bute susikaupęs didelis kiekis šiukšlių, maisto likučių, išmatų ir kitų organinių atliekų gali sudaryti palankias sąlygas tarakonams, pelėms, žiurkėms, musėms ir kitiems vabzdžiams veistis bei plisti.
Kenkėjai gali užteršti maistą, įvairius paviršius ir gyvenamąją aplinką, taip pat mechaniškai pernešti įvairių infekcijų sukėlėjus. Tokiose patalpose gali padidėti ir biologinės taršos, nemalonių kvapų bei alerginių reakcijų rizika.
Pavojus gali kilti ne tik netvarkingame bute gyvenančiam žmogui. Jei kenkėjai ar tarša pradeda plisti į bendrojo naudojimo patalpas ar kitus butus, problema gali tapti aktuali viso daugiabučio gyventojams.
Pavyzdžiui, tarakonai į kitas patalpas gali patekti per plyšius, ventiliacijos angas, nesandarias duris ir kitus tarpus. Jie gali mechaniškai pernešti įvairių užkrečiamųjų ligų sukėlėjus, tarp jų – virškinimo trakto infekcijas sukeliančius mikroorganizmus. Tarakonai taip pat gali sukelti alerginių reakcijų, o graužikai – platinti įvairias užkrečiamąsias ligas.
Tiesa, utėlės su šiukšlių kaupimu tiesiogiai nėra siejamos. Jos dažniausiai plinta per artimą kontaktą su utėlėtu žmogumi arba naudojantis jo patalyne, rankšluosčiais ir kitais asmeniniais daiktais.
NVSC pats butų ir daugiabučių bendrojo naudojimo patalpų priežiūros bei kontrolės nevykdo. Todėl su tokia problema susidūrusiems gyventojams pirmiausia rekomenduojama kreiptis į gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendriją, o jeigu ji problemos išspręsti neįstengia – į paskirtą daugiabučio namo administratorių.
Jeigu problema kyla dėl kaimyninio buto nepriežiūros ir dėl to atsiranda grėsmė aplinkai ar visuomenės sveikatai, gyventojai taip pat gali kreiptis į savivaldybės administraciją.
Prireikus aplinkos nukenksminimo, dezinfekcijos, dezinsekcijos ar deratizacijos darbus atlieka licencijuotos kenkėjų kontrolės įmonės. Jų sąrašą galima rasti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje.
NVSC taip pat pabrėžia, kad vien kenkėjų naikinimo tokiais atvejais nepakanka. Būtina pašalinti ir jų atsiradimo priežastis – atliekų bei maisto likučių sankaupas ir kitas sąlygas, sudarančias galimybes kenkėjams veistis.
Nepašalinus juos pritraukiančių sąlygų, vien dezinfekcija, dezinsekcija ar deratizacija problemos neišspręs.
