Augant žmonių populiacijai, natūraliai didėja ir transporto priemonių skaičius, tenkantis vienam namų ūkiui. Tai ypač aktualu miestuose, kur gyventojų tankis ir mobilumo poreikis nuolat auga. Dėl to didėja eismo intensyvumas, o automobilių stovėjimo vietų paklausa dažnai viršija esamą pasiūlą. Daugėjant parkuojamų transporto priemonių skaičiui, tenka spręsti vis sudėtingesnius uždavinius.
Pastaraisiais metais sparčiai plėtojamos transporto srautų valdymo ir (ar) priemonių identifikavimo sistemos, kurių vystymas atvėrė naujus iššūkius, susijusius su statiniu transporto priemonių identifikavimu, t. y. parkuojamų transporto priemonių nustatymu. Racionaliai parkuojant automobilius sisteminiu lygmeniu siekiama mažinti transporto priemonių srautus, optimizuoti maršrutus, taip mažinant anglies dioksido (CO₂) emisijas.
Projekto metu sukurtas inovatyvus statinio aptikimo belaidis magnetinio lauko jutiklis, skirtas transporto priemonių nustatymui, magnetinių signatūrų (požymių) apdorojimo ir požymių išskyrimo modulis su 5G ryšio modulis (koncentratorius) ir programinė įranga.
Pasak KTU EEF prof. D. Andriukaičio, efektyvus transporto priemonių srautų valdymas yra vienas pagrindinių uždavinių.
„Išmanaus miesto koncepcijoje siekiama, kad transporto priemonės judėtų iš taško „A“ į tašką „B“ be sutrikimų ir papildomų nukrypimų nuo suplanuoto maršruto. Į srautą bandančios įsilieti ar iš jo išvažiuoti, taip pat dirbtinai lėtai važiuojančios ar nuolat pristabdančios transporto priemonės (ieškančios parkavimo vietos) riboja pralaidumą ir daro neigiamą įtaką gretimų transporto priemonių eismui“, – sako KTU profesorius.
Anot jo, „5G_PARK“ kartu su parkavimo gidu užtikrins tolygų eismą aplink parkavimo zonas, padės vairuotojams pasiekti racionalią parkavimo vietą, nestabdant ir sklandžiai įvažiuojant ar išvažiuojant iš transporto priemonių srauto.
„Sukurtas jutiklis išsiskiria savo inovatyvumu naudodamas keturias skirtingas technologijas statiniam transporto priemonių identifikavimui. Ši sistema prisidės prie miesto transporto srauto valdymo“, – teigia D. Andriukaitis.
Sėkmingai skaitmeninių technologijų rinkoje nuo 1997 metų veiklą vykdančiai UAB „DTS Solutions“ vadovaujantis Linas Eidimtas taip pat pastebi išaugusį poreikį transporto srautų valdymo bei priemonių identifikavimo sistemoms.
„Miesto transporto valdymas pereina į naują etapą. Jau nebeužtenka fiksuoti situaciją – reikia reaguoti čia ir dabar“, – sako „DTS Solutions“ vadovas L. Eidimtas. – Matome augantį poreikį sistemoms, kurios realiu laiku suprastų miesto ritmą ir spręstų spūsčių susidarymą dar joms neprasidėjus“.
Būtent 5G ryšys leidžia akimirksniu perduoti duomenis, todėl transporto srautai ir parkavimo vietos gali būti valdomi realiuoju laiku.
Projekto metu sukurti jutikliai gali būti diegiami tiek mažose aikštelėse, tiek dideliuose miesto plotuose, urbanizuotose ar mažiau apgyvendintose vietose. Jie veikia itin tiksliai – planuojamas 97 % atpažinimo tikslumas.
Partnerystė – projekto variklis
Šis projektas yra sektinas pavyzdys, kaip verslo ir mokslo bendradarbiavimas kuria realią pridėtinę vertę.
„Tokios sinergijos dėka galime kurti sprendimus, kurie ne tik pažangūs, bet ir praktiškai pritaikomi. Būtent tai leidžia inovacijai judėti į priekį greitai ir užtikrintai“, – pabrėžia L. Eidimtas.
Išmanioji transporto priemonių parkavimo sistema dviejų renginių cikle jau buvo pristatyta Kauno miesto savivaldybės tarybos nariams, Kauno r. savivaldybės, įstaigos „Parkavimas Kaune“ atstovams, studijų ir mokslo institucijų jauniesiems tyrėjams bei visiems, besidomintiems naujovėmis.
Inovacijų projektui skirta beveik 855 tūkst. eurų Europos Sąjungos investicijų pagal Pažangos priemonės Nr. 10-001-05-04-01 „Didinti susisiekimo sistemos kuriamą vertę ir infrastruktūros panaudojimo efektyvumą“ veiklą „Skaitmeninių technologinių sprendimų, kuriems būtinas 5G ryšys, kūrimas, testavimas ir vystymas“.
Lietuva stiprina savo pozicijas išmaniųjų miestų technologijose
Sėkmingai įgyvendinus projektą, 5G_PARK taps vienu pirmųjų tokio tipo sprendimų Europoje, sujungiančiu 5G ryšį, pažangius jutiklius, dirbtinį intelektą ir realaus laiko duomenų analizę.
Tai dar vienas žingsnis stiprinant Lietuvos pozicijas kaip šalies, kuriančios aukštos pridėtinės vertės išmaniąsias technologijas.
Projektas finansuojamas 2021‒2027 metų Europos Sąjungos fondų ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.
Straipsnį parengė: UAB “DTS solutions”.
