Kaskart, kai klausau žvaigždes kalbant apie žinomumo kainą, nuoširdžiai nesuprantu tų žmonių – faktas, turi žinomumas savo kainą, bet ar ne patys dėl to esat kalti?
Teisingai Klarkas sako – patys prisiprašot, kiekviena smulkmena dalindamiesi socialiniuose tinkluose, o paskui verkiat, kad kas tik nori narsto asmeninį gyvenimą po kaulelį. Ko kito galima tikėtis?
„Patys kalti“
Suprantu, kad reikia reklamos, išlaikyti žinomumą, bet nelabai suvokiu, kaip tas amžinas rodymas, ką dabar veikiu, ką veiksiu, ką valgiau ir kur buvau padeda. Gal reikėtų brėžti ribą, kur yra asmeninis gyvenimas ir ką pasilaikyti sau, o ką parodyti, pasireklamuoti.
Kur bepažiūrėsi, visi prisikėlę ilgiausių storiukų, viską fotografuoja, filmuoja, kiekvieną gyvenimo minutę demonstruoja visiems. Jei jau rodot absoliučiai viską, susitaikykit, kad būsit dėmesio centre, patinka tai ar ne. Pasakysiu nekukliai, bet taip jau yra – patys save padarot apkalbų taikiniu.
Ar velnias blauzdą laužia viskuo dalintis, ar kas verčia taip elgtis? Patys pasirenkat, ką iš kasdienybės rodyti, o ką ne. Tai ir nustokit verkšlenti, kad paskui seka kiekviename žingsnyje – kaip ten sako, kaip pasiklosi, taip išmiegosi.
Autorius: skaitytoja Kristina
