Nesuprantu,iš kur tos depresijos atsiranda?Ankščiau negirdėta būvo,kad sirgau plgimdyvinę depresija.Gimdydavo naturalei ir pagimdyvo.Tada šeimos buvo gausios.Dabar pagimdyti ir išnešiot nebesugeba.Mano mama pagimdė trys ir nesąmonių nebuvo.Nors išgyvenome tik du.Nes ankščiau nei viena negimdė kai jei buvo virš trišdešimt,ar keturesdešimt.Nes močiutės žinojo kada joms pastoti ir gimdyti.Dabar užsimano vaikų viresniam amžiuje.Dabar laikai kiti.Nes reik pagyventi sau,o šeima ir vaikučiai palauks.

Ir kam reikėjo tokį molį pasigavus ištekėt? Niestėjo subinė? Dabar mergaitė į tėtį ne kas, rinkitės vyrus pagal save

rinkinukas - virvė, muilas, taburetė - neseniai pagimdžiusioms - su 25 proc. nuolaida

mecenatas - LR SAM

Man pačiai visatai gerai žinoma.Problema ta,kad neruošiama moteris nėštumui,gimdymui.Joms neaiškinama apie jį,kad keisis hormonu santykis,kūno formos.Bus daug netikėtumų,bet nereik pasimesti.Paskui susiduria su tomis problemom ir prasideda stresai,depresija.Nesuvokia kas čia darosi su manim..Viskam reik ruoštis,net gyvenimui,mirčiai.Mamos tam neturi kaip visada laiko
panelėms aiškinti. Pogimgyvinė depresija,tai hormonu pasikeitimas,kūno formų.Dar priklauso ką tu po savim nešioji berniuką,ar mergaitę.Tai irgi tūri reikšme.Juk paskui viskas sugryšta i savo vietas,bet tam reik laiko.Tai juodas darbas su tuo žmogumi.Didelė pagalba eina iš artimųjų.Tik tokių būdų galima palengvinti moteriai gyvenima.

Niekada negalvojau, kad mano kūnas nėštumo laikotarpiu keičiasi ir man nepatinka. Priešingai, visada jaučiausi graži ir tik dar labiau gražejau. Aišku, visi mes skirtingi, bet gal daug dalykų priklauso nuo savęs vertinimo ir požiūrio.

Tikrieji Gyvieji moters jausmai...- per skausmą ir negandas..., kaip ir gyvas tikrasis mūsų gyvenimas...- visi mes gimimo..., mus visus mama pagimdė...

Iš karto reikėjo rašyti, o ne tada kai įvyko tragedija