Mažėja vietų, kuriose poilsiautojai per karščius, be baimės pasigauti užkratą, galėtų saugiai nusimaudyti.
Nekreipusi dėmesio į spaudoje nuolat pasirodančius pranešimus apie žarnyno lazdelėmis užterštą paplūdimių vandenį, panevėžietė karštomis liepos dienomis keletą kartų maloniai pliuškenosi Nevėžyje. Tik po savaitės, kai pasijuto prastai, pradėjo viduriuoti, įtarė, jog šis sveikatos sutrikimas, ko gero, nesėkmingų maudynių rezultatas. Laimei, negalavimas ilgai neužsitęsė, tačiau nuo šiol moteris nutarė būti atsargi, pirmiausia pasidomėti, į kokį vandenį neria, ir saugotis net menkiausio jo gurkštelėjimo.
Po lietaus geriau nesimaudyti
Ir jai, ir kitiems panevėžiečiams sunerimti yra dėl ko. Panevėžio visuomenės sveikatos centras perspėja, kad kai kuriuose vandens telkiniuose maudytis iš tikrųjų pavojinga.
„Liepos mėnesį atliktų maudyklų ir poilsio zonų vandens mikrobiologinių tyrimų rezultatai nedžiugina“, – sako Panevėžio visuomenės sveikatos centro Darbo organizavimo skyriaus vedėja Regina Abromaitytė.
Vandens mikrobiologiniai tyrimai reikalavimų neatitiko Lėvens upėje ties užeiga „Berželis“, vandenyje rasta 1,2 karto daugiau žarninių enterokokų, Nevėžio upės paplūdimyje ties Parko gatve rasta 2,3 karto daugiau, negu leistina, žarninių lazdelių.
Specialistai teigia, kad telkinių vandeniui šylant, susidaro palanki terpė daugintis ligų sukėlėjams. Maudantis jie į žmogaus organizmą dažniausiai patenka pro burną, kai gurkštelima užteršto vandens.
Per vandenį plintančios ligos gali būti bakterinės, virusinės, parazitinės kilmės. Pasitaškius vėsiame vandenyje galima užsikrėsti vidurių šiltine, šigelioze, ūminiu gastroenteritu su viduriavimu ir kitomis ligomis.
Žarnyno užkrečiamosios ligos simptomai gali pasireikšti ir po kelių dienų, nes šioms ligoms būdingas 3–7 dienų inkubacinis periodas.
„Ne visi žmonės suserga maudęsi užterštame vandenyje, tai lemia kiekvieno žmogaus imunitetas. Tačiau vaikams, pagyvenusiems žmonėms ir nėščiosioms ypač pavojinga maudytis užterštame vandenyje“, – teigia R. Abromaitytė.
Lietuvoje kurį laiką vyravo lietingi orai, todėl į atvirus vandens telkinius galėjo patekti netvarkingų lauko tualetų, kanalizacijų bei šiukšlių dėžių turinys, kur gausu žarnyno infekcinių ligų sukėlėjų.
Specialistai pataria bent parą po stiprių liūčių vengti maudytis, o maudantis stengtis, kad į burną nepatektų vandens.
Pavojus ir kaime
Panevėžio rajone taip pat ne visų maudyklų vandens kokybė atitinka reikalavimus. Leistini mikrobiologiniai parametrai, pasak R. Abromaitytės, viršyti ir Nevėžio vandenyje ties Nevėžio gyvenviete ir Krekenava, Sanžilėje ties Berčiūnais. Ypač nesaugu maudytis Šilų karjere, kuriame visi šios vasaros tyrimų duomenys rodo padidintą mikrobinę taršą.
Tyrimų rezultatai buvo nustebinę ir birželį. Ir tada buvo ne kokios žinios iš rajone tyvuliuojančių vandens telkinių. Pasak Panevėžio rajono visuomenės sveikatos biuro specialistės Ingos Žukaitės, Juodžio ežere susikaupęs užkratas leidžiamą normą buvo viršijęs daugiau kaip devynis kartus, Šilų karjere – beveik aštuonis.
Gražus Juodžio ežeras yra Vadoklių seniūnijos teritorijoje. Daug kas mena, kokios vasarotojų pamėgtos anksčiau buvo šio ežero pakrantės, žmonių privažiuodavo iš visų apylinkių, įsikurdavo su palapinėmis, iškylaudavo. Vadoklių seniūnas Vytautas Kaupas prisimena, kad kartais net įsitaisyti prie ežero sunku būdavo. „Aplink ežerą yra bene aštuonios maudymosi vietos, visur žmonių buvo pilna“, – sako seniūnas.
Liepą – švaresnis
Bet jau kelinti metai Juodis minimas tarp labiausiai užterštų rajono maudynių vietų. Pernai birželį jame taip pat buvo nustatytas didelis užterštumas. Tiesa, šiemet, kaip ir pernai, vasarai įsibėgėjus rezultatai tampa palankesni maudynių mėgėjams.
Sužinojęs šių metų birželio tyrimų rezultatus, seniūnas ir skelbimų lentose, ir prie maudyklių iškabino pranešimus apie užkrėstą ežero vandenį.
„Žmonės skambina, klausia, kas atsitiko, bet paaiškinti kol kas sunku: teršimo priežasties nepavyksta rasti“, – sako V. Kaupas.
Seniūnas teigė, kad jeigu padėtis nepagerės, bandysiantis dar kartą sutelkti jėgas ir atidžiai apžiūrėti, ar neras neatsakingai besielgiančių kaltųjų.
Kaip teigia Panevėžio rajono visuomenės sveikatos biuro specialistė V. Žukaitė, Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija Panevėžio rajono maudyklų stebėseną vykdo nuo gegužės 21 dienos.
Visą vasarą bus tikrinamas dvylikos rajono maudymosi vietų vandens užterštumas. Kokiame vandenyje maudosi, galės žinoti besipliuškenantieji Lėvenyje ties Paliūniškiu, Nevėžyje ties Krekenava, ties Nevėžio gyvenviete, Sanžilėje ties Berčiūnais, Paįstrio, Ėriškių, Upytės, Šamboliškio, Smilgių tvenkiniuose, Juodos užtvankoje.
Informaciją apie maudyklų vandens kokybę kiekvienai apskričiai galite rasti Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos cento internetinėje svetainėje www.smlpc.lt, skiltyje „Aplinkos sveikata – maudyklos“, kuri atnaujinama iš karto gavus informaciją iš Lietuvos savivaldybių ir laboratorijų.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
