„Šiuo metu nesame gavę jokių oficialių indikacijų iš oro bendrovės apie planuojamus jos veiklos ar skrydžių programos pokyčius Lietuvoje. Bendradarbiavimas vyksta įprasta tvarka, o skrydžiai vykdomi pagal suplanuotą tvarkaraštį“, – komentare Eltai ketvirtadienį nurodė LTOU.
Anksčiau liepą Latvijos premjeras Andris Kulbergas sakė, kad be papildomos finansinės paramos „airBaltic“ negali tęsti veiklos.
Duodamas interviu naujienų agentūrai LETA ministras pirmininkas sakė, kad šalies vyriausybė pirmiausia nori gauti bendrovės verslo planą, tik jį įvertinusi priims sprendimą dėl tolesnių veiksmų.
LTOU teigia, kad šiuo metu šalies oro uostų bendrovėje veikia rizikų valdymo sistema, taip siekiant identifikuoti galimas grėsmes oro uostų veiklai ir numatyti priemones joms valdyti.
„Tai yra įprasta oro uostų veiklos ir rizikų valdymo praktika, taikoma nepriklausomai nuo konkrečios oro bendrovės ar situacijos“, – nurodo oro uostų atstovai.
LTOU teigimu, bendrovė nuolat bendradarbiauja su Susisiekimo ministerija, yra pasirengusi, kaip ir iki šiol, prisidėti prie situacijos dėl galimų „airBaltic“ skrydžių pasikeitimų vertinimo bei keistis aktualia informacija, siekiant užtikrinti stabilų oro susisiekimą.
Kaip skelbta, anot Latvijos premjero, aviakompanijos „airBaltic“ plėtros planai iki šiol nebuvo pakankamai įvertinti, o bendrovė privalo įrodyti, kad gali tapti finansiškai tvari.
A. Kulbergas mano, kad dabartiniai bendrovės „airBaltic“ plėtros tikslai – įskaitant planą eksploatuoti 100 orlaivių ir per metus aptarnauti 10 milijonų keleivių – yra pernelyg ambicingi.
Atsižvelgdama į 2025 m. finansinius rezultatus ir rinkos sąlygas, „airBaltic“ sustabdė planuojamą viešą akcijų platinimą ir šiuo metu nelaiko jo potencialiu kapitalo šaltiniu 2026-iesiems, skelbta metinėje „airBaltic“ ataskaitoje.
Joje nurodoma, kad nepaisant numatomo veiklos ir komercinių rezultatų pagerėjimo, 2026 m. oro linijos veiks su neigiamu laisvu pinigų srautu, o remiantis dabartinėmis prognozėmis vadovybė tikisi, kad šio žiemos sezono veiklai finansuoti reikės papildomos 100–150 mln. eurų kapitalo injekcijos.
Latvijos Susisiekimo ministerija anksčiau skelbė, kad išoriniai veiksniai, tokie kaip konfliktas Artimuosiuose Rytuose, kylančios degalų kainos ir kai kurių maršrutų sustabdymas, turėjo didelę įtaką „airBaltic“ sąnaudoms.
Aviakompanijos „airBaltic“ nuostoliai praėjusiais metais siekė 44,337 mln. eurų ir buvo 2,7 karto mažesni nei 2024 metais. Pernai „airBaltic“ apyvarta lyginant su 2024 m. padidėjo 4,2 proc. ir siekė 779,344 mln. eurų.
