Ankstų pirmadienio rytą traukiniu iš Rusijos parvažiavusius jaunuolius, kurie nuo liepos vidurio Sibire tvarkė tremtinių kapus, stotyje pasitikino dešimtys žmonių. Tarp pasitinkančių - ir buvę tremtiniai, kurie tremties takais keliavusius ekspedicijos dalyvius sutiko dainuodami.
Stotyje grįžtančių laukė ir krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, parlamentaras Audronius Ažubalis. Vėliau pirmadienį misijos dalyvius priėmė prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Tai, ką daro „Misija Sibiras“, turi ilgaamžę, simbolinę prasmę. Šios ekspedicijos savyje sukaupia didelį patriotizmo užtaisą, jos prisideda prie mūsų identiteto išsaugojimo. Dabar svarbu perduoti šį stiprybės ir pasididžiavimo Lietuva jausmą kaip galima plačiau“, – po ekspedicijos dalyvių apsilankymo prezidentūroje išplatintame prezidentės spaudos tarnybos pranešime cituojama D.Grybauskaitė.
Prezidentė „Misijos Sibiras“ dalyviams prieš išvykstant buvo perdavusi penkis laiškus, adresuotus Krasnojarsko krašte, Igarkoje, gyvenantiems tremtiniams ir jų palikuonims. Misijos dalyviai šalies vadovei parvežė atsakymą, kurį parašė Viktorija Braškytė. Jos laiške rašoma, kad tėčio ir močiutės, kurie buvo ištremti iš Lietuvos į Igarką, nebėra tarp gyvųjų, bet visą Lietuvai skirtą meilę jie perdavė savo įpėdiniams.
Liepos viduryje į Igarką už Šiaurinio poliarinio rato išvykę jaunuoliai ten tvarkė lietuvių tremtinių kapus.
Anksčiau ekspedicijų metu paprastai keliaudavę po įvairius Rusijos miestus ir tvarkę daug kapinių, šiemet „Misijos Sibiras“ dalyviai savaitę praleido vienose kapinėse Igarkoje, kur, vietinių teigimu, palaidota mažiausiai 500 lietuvių.
„Lietuviškos kapinės, vietiniai jas taip ir vadina“, - Vilniaus geležinkelio stotyje BNS sakė ekspedicijos vadovas Arnoldas Fokas.
Jis pasakojo, kad hektaro ploto Igarkos kapinės yra didžiausios kapinės Sibire.
Per savaitę „Misijos Sibiras“ dalyviai sutvarkė tas kapines, atstatė nuvirtusius ir pastatė devynis naujus kryžius.
„Kas įdomiausia, kad mes medieną turėjome organizuotis iš Krasnojarsko, kuris buvo už 1,7 tūkst. kilometrų nuo Igarkos. Tremtiniai savo laiku Igarkoje dirbo vienoje iš didžiausių lentpjūvių, tačiau dabar ten nieko nelikę, viskas bankrutavę“, - sakė A.Fokas.
„Ši ekspedicija buvo ypatinga savo sąlygomis. Vykome į tolimąją Šiaurę - amžinojo įšalo žemę“, - pridūrė jis.
25-erių ekspedicijos dalyvis Vaidotas Steponavičius teigė, kad jam kelionė atrodė kaip greitas veiksmo filmas.
„Teko ir paskubėti, ir naktimis padirbti, ir priimti staigius, greitus sprendimus, bendrauti su vietos valdžia, kuri buvo ne visuomet draugiška“, - kalbėjo V.Steponavičius.
Vaikinas sakė, kad bendri iššūkiai labai suvienijo „Misijos Sibiras“ komandą ir net pasibaigus ekspedicijai lieka stiprus vienybės jausmas.
Ekspedicija „Misija Sibiras“ vyksta jau vienuoliktus metus.
Organizatorių teigimu, norinčiųjų dalyvauti ekspedicijoje kasmet daugėja. Šiemet dalyvauti ekspedicijoje norą buvo pareiškę 800 dalyvių, iš jų atrinkti 16.
Sovietinės okupacijos metu iš Lietuvos į tremtį ir lagerius buvo ištremta daugiau nei 280 tūkst. žmonių.
