Kuomet privačios kompanijos finansų direktorius savo „Facebook“ profilyje sulaukė žavios šviesiaplaukės merginos kvietimo draugauti, neseniai išsiskyręs vyriškis kaip mat jį priėmė. Kaip pasakoja „Forbes“, po keletos dienų trukusių neįpareigojančių internetinių pašnekesių naujoji draugė pasiūlė kartu praleisti Naujųjų metų vakarą. Ta proga patrauklioji mergina finansų direktoriaus lyg tarp kitko paklausinėjo apie jo kompanijos komercinius reikalus. Iš pradžių spyriojęsis, vėliau vyriškis visgi atskleidė konfidencialią informaciją naujajai draugei bei papasakojo apie savo įmonės finansinius reikalus.
Visgi ši istorija nėra tokia romantiška, kokia galėjo pasirodyti iš pradžių. Žavioji blondinė iš tiesų buvo saugumo konsultantas, dirbantis Indijoje įsikūrusiai kompanijai „Cyberoam“. Ši kompanija šiuo ir kitais panašiais atvejais ėmėsi tikrinti, kaip lengvai socialinių medijų dėka galima išgauti slaptą kompanijų informaciją. „Cyberoam“ panašias gudrybes pritaikė dar bent dvidešimties kompanijų atveju. Visais atvejais slapta informacija būdavo nutekinama socialinių tinklų „Facebook“, „Twiter“ ir „LinkedIn“ pagalba. Tad „Cyberoam“, gavusi viešai neprieinamos informacijos, sugebėjo netgi iš anksto nuspėti ir paviešinti apie vienos Singapūro kompanijos bankrotą.
„Kompanijų darbuotojai dalinasi slapta savo įmonių informacija ir net nesitiki, jog ji gali būti panaudota visai ne taip, kaip jie įsivaizduoja“, - aiškino „Cyberoam“ viceprezidentas Abhilashas Sonawane. Kita vertus, Sonawane patikino, jog „Cyberoam“ akcija nebuvo skirta konkrečių duomenų perėmimui ir panaudojimui, o tiesiog turėjo parodyti, kaip lengvai ir neapdairiai kompanijų darbuotojai dalinasi slapta informacija. „Kompanijos turėtų labiau susirūpinti socialinių medijų panaudojimo keliama rizika ir šiuo atžvilgiu turėti griežtesnę politiką“, - paaiškino Sonawane.
Tad jei socialinių medijų pagalba nemėginate sužinoti ir sekti konkuruojančių kompanijų veiklos detalių, vadinasi jūsų kompanija šiuolaikinių komunikacijos galimybių atžvilgiu yra vis dar nepakankamai nuovoki. Nors netikro profilio susikūrimas socialiniame tinklapyje bei kvietimas draugauti konkurentų darbuotojus gali būti vertinamas kaip neetiškas ar net sukuriantis teisinę atsakomybę, visgi šiais laikais internetas teikia begalę kitų parankių priemonių, padėsiančių nuolatos sekti konkurentų veiksmus.
Šiuo atveju itin naudingu tokios informacijos šaltiniu gali tapti tinklalapis „LinkedIn“, kuriame verslininkai ar paprasti kompanijų darbuotojai dažnai nepraleidžia progos pasigirti savo karjeros pasiekimais ir kompanijų veiklos detalėmis. Jas viešinantys asmenys dažnai net nesusimąsto, jog tokia informacija gali būti panaudota visai ne taip ir ne ten, kur jie norėtų. Štai pavyzdžiui, „Hewlett-Packard“ viceprezidentas Scottas McClellanas gana neapdairiai paviešino savo kompanijos planus „LinkedIn“ puslapyje ir tik vėliau susivokė, jog šia informacija pasinaudos jo konkurentai iš „Microsoft“ ir „Amazon“. Kol McClellanas ištrynė savo paskelbtą informaciją, interneto spauda jau mirgėjo pranešimais apie naujus „Hewlett-Packard“ planus.
Slapta informacija gali nutekėti ir specifiniuose internetiniuose forumuose, kur dažnai būna prisiregistravę ir konkrečių kompanijų specialistai. Taip nutiko su kompanija „Cloudera“, kurios darbuotojas greičiausiai tiesiog iš gerų paskatų pasidalino savo kompanijos technologinių sprendimų detalėmis su vienu iš internetinio forumo „Quora“ lankytojų. Be abejo, besidomintysis lankytojas apie technologines kompanijos detales teiravosi visai neatsitiktinai, nes buvo tiesiogiai suinteresuotas „Cloudera“ kompanijos informacijos nutekinimu.
Internetinės etikos ir privatumo klausimas yra pakankamai naujas, tad teisiškai dažnai vis dar menkai reglamentuotas. Tuo sumanesni interneto vartotojai dažnai ir pasinaudoja. Visgi slaptos informacijos išgavimas netikros internetinės tapatybės ar sukčiavimo būdu daugeliui gali pasirodyti pernelyg pavojingas. Kita vertus, internetas teikia tokias plačias galimybes, jog net neatliekant jokių nedorų veiksmų, tam tikra informacija apie kompanijų veiklą gali būti pakankamai lengvai aptinkama. Pavyzdžiui, „LinkedIn“ puslapyje peržvelgiant konkrečios kompanijos darbuotojų gyvenamąsias vietas. Anot specialistų, vien iš to galima susidaryti įspūdį apie tai, kokia yra kompanijos veiklos geografija, ar kompanija plečia savo veiklą ar ją siaurina.
„Šiais laikais svarbią informaciją galima išgauti netgi nedarant nieko neleistino ir purvino. Kompanijos turi susitaikyti su tuo, jog interneto amžiuje prieinamumas prie jų veiklos informacijos tampa vis didesnis“, - situaciją paaiškino internetinio saugumo ekspertas Seanas Campbellas.
