Iš UAB "Panevėžio Lytagra" buhalterės, nešusios pinigus į banką, plėšikas atėmė maišelį su grynaisiais pinigais. Buhalterei ir ją lydinčiam bendrovės darbuotojui į akis buvo papurkšta ašarinių dujų. Akivaizdu, kad užpuolikas žinojo, kada į banką nešami pinigai. Pasak pareigūnų, jis moters laukė.
"Taip nutinka todėl, kad įmonės prastai organizuoja apsaugą. Šiuo atveju, matyt, buvo nutekinta informacija, kad moteris turi išeiti. Gal plėšikas net ir apytikslę sumą žinojo. Blogiausia, kad nesamdydami profesionalų įmonių savininkai rizikuoja ne tik pinigais, bet ir darbuotojų sveikata, gal net gyvybe", - LŽ sakė Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Tomas Ulpis.
Buhalterė iš bendrovei priklausančios parduotuvės išėjo užvakar apie 16.30 val. Maišelyje ji nešė 16 900 litų. Moterį lydėjo bendrovės darbuotojas. Banką nuo parduotuvės skiria vos keliasdešimt metrų, tad užpuolimo niekas nesitikėjo. Pušaloto gatvėje nukentėjusiesiems į akis buvo papurkšta ašarinių dujų. Vyrą net teko vežti į ligoninę.
Įmonės vyriausioji finansininkė Ona Vilimienė nepanoro pasakyti, kodėl nebuvo pasamdyta rimtesnė apsauga. "Čia direktoriaus reikalas, bet, manau, jis irgi jums nieko nepasakys", - kirste nukirto ji.
Viešosios policijos apsaugos tarnybos viršininkas Jonas Lazarenka LŽ sakė nesuprantantis, kodėl taupoma saugumo sąskaita, juk įkainiai nėra labai dideli. "Kai nurodomas tikslus pinigų gabenimo grafikas, apie valandą trunkantis pareigūnų išvykimas kainuoja 60 litų. Brangiau teks mokėti, jei išvykstama bus neplanuotai - kartais suma išauga net 300 procentų. Tačiau įmonės gali gabenti pinigus kasdien tuo pačiu metu ir joms uniformuotų saugos policininkų paslaugos kainuos gana pigiai. Galima kreiptis ir į privačias saugos tarnybas", - LŽ teigė J.Lazarenka.
Be tinkamos apsaugos gabenamos ir keleriopai didesnės sumos, negu ta, kuri šįkart buvo atimta Panevėžyje. Tiesa, pareigūnai teigia, kad dažnokai taip pergabenami "juodosios kasos" pinigai. Pastaruoju metu pinigai buvo teisėti, kitaip užpultoji nebūtų jų nešusi į banką.
"Įmonės į apsaugą neturėtų žiūrėti pro pirštus, nesvarbu, ar išgyvena sunkmetį, ar ne. Grynųjų pinigų srautai visada cirkuliuos, tad reikia mokytis tinkamai organizuoti jų apsaugą", - tvirtino T.Ulpis. Jokia bendrovė neatskleis savo turimų lėšų - tai komercinė paslaptis. Tačiau užpuolikai dažnokai sužino, kada gali tikėtis didelio grobio. Pasak T.Ulpio, reikia kaip įmanoma vengti bet kokio informacijos nutekėjimo, apie pinigų gabenimą įmonėje turi žinoti tik labai mažai žmonių. Patartina kaitalioti išvykimo laiką. Tačiau, jo manymu, patikimiausia išeitis - profesionali apsauga, nes sutaupę keliasdešimt litų galite prarasti dešimtis ar net šimtus tūkstančių.
Lina VYŠNIAUSKIENĖ
