Pasak teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos, baudžiamosios politikos sisteminė pertvarka leis užtikrinti, jog Baudžiamasis kodeksas, atitinkantis užsienio šalių gerąją praktiką, kovoje su nusikalstamumu būtų daug veiksmingesniu bei modernesniu teisingumo įgyvendinimo įrankiu.
„Pastaruosius du dešimtmečius Lietuvos baudžiamoji politika daugiausia buvo griežtinamojo pobūdžio, todėl šiandien baudžiamoji atsakomybė plačiai taikoma už palyginti nepavojingas veikas, o tai nėra nei efektyvu, nei ekonomiškai tikslinga“, – ministerijos pranešime teigė E. Dobrovolska.
„Be to, mūsų šalis iš kitų Europos Sąjungos šalių narių išsiskiria ne tik bausmių griežtumu, bet ir orientacija į ilgalaikį nuteistųjų izoliavimą, pavyzdžiui, 55,5 proc. nuteistųjų atlieka ilgesnes nei 5 metų laisvės atėmimo bausmes. Esame treti Europoje pagal įkalintųjų skaičių“, – sakė ji.
Pasak ministrės, įgyvendinus pertvarką, Baudžiamasis kodeksas būtų orientuotas į pavojingiausių nusikaltimų griežtą nubaudimą ir labiau atitiktų kraštutinės (ultima ratio) priemonės paskirtį, už mažiau pavojingas veikas būtų numatytos adekvačios bausmės.
Pagrindinis tikslas – užtikrinti bausmės neišvengiamumą. Asmenys, nepavojingi visuomenei turi atlyginti žalą ir sumokėti baudas, o ne būti išlaikomi valstybės kalėjimuose.
Siūlymus pateikusi Teisingumo ministerija nurodo, kad pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvos baudžiamoji politika buvo griežtinama, kriminalizuojant daug sąlyginai nedidelio pavojingumo veikų, ir tai neproporcingai apkrauna ikiteisminio tyrimo įstaigas, teismų sistemą, perpildo laisvės atėmimo vietų įstaigas.
Anot ministerijos, dabartiniame kodekse nustatyti žalos dydžiai „šiandien yra akivaizdžiai per maži ir neatitinka realios ekonominės padėties valstybėje“.
Šiuo metu asmenys laikomi padarę nusikaltimą už 5 MGL dydžio sumą (250 eurų) viršijančią turto vagystę, sukčiavimą ar iššvaistymą – pagal siūlomas pataisas, baudžiamosios atsakomybės atsiradimo riba būtų nuo 10 MGL (500 eurų) dydžio.
„Europos valstybėse nusikalstamas veikas kvalifikuojantys požymiai, kurie yra išreikšti konkrečia pinigine išraiška, yra gerokai didesni už tuos, kurie įtvirtinti Lietuvos baudžiamajame įstatyme. Pvz. baudžiamoji atsakomybė už turtinius nusikaltimus Lietuvoje atsiranda nuo 250 eurų turto vertės, tuo tarpu Ispanijoje – nuo 400 eurų, Latvijoje – nuo 430 eurų ir pan.“, – siūlymą argumentuoja ministerija.
Taip pat pritarta ir siūlymui keisti kitas žalos ribas, kurios apsprendžia nusikaltimo sunkumą: nusikaltimai su turtine žala nuo 10 iki 300 MGL (500–15 tūkst. eurų) būtų vertinami kaip nesunkus nusikaltimas, nuo 300 iki 750 MGL (15–37,5 tūkst. eurų) dydis – kaip apysunkis nusikaltimas, o virš 750 MGL dydis – kaip sunkus nusikaltimas.
Taip pat iš kontrabandos sudėties buvo siūloma braukti atvejai, kai siunčiamos narkotinės medžiagos, už tai numatant atsakomybę kaip už disponavimą tokiomis medžiagomis.
Nurodoma, kad išbraukus narkotinių ir psichotropinių medžiagų gabenimą iš kontrabandos straipsnio, visi neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis atvejai bus kriminalizuoti pagal straipsnius už disponavimą be tikslo platinti arba disponavimą turint tikslą jas platinti ar labai dideliu kiekiu.
„Sistemiškai pertvarkomas Baudžiamojo kodekso 199 „Kontrabanda“ straipsnyje įtvirtintas itin neproporcingas ir akivaizdžiai per griežtas, nelogiškas, nenuoseklus ir perteklinis reguliavimas“, – pažymoje aiškina ministerija.
Taip pat bus dekriminalizuojamos ir į Administracinių nusižengimų kodeksą perkeliamos kai kurios su turtiniais nusikaltimais susijusios veikos arba baudžiamoji atsakomybė siejama su aukštesne žalos riba.
Kai kurios bausmės švelninamos, pvz., už atvirą vagystę ar kišenvagystę maksimali bausmė sieks ketverius metus laisvės atėmimo, o ne šešerius metus, kaip šiuo metu.
Anot ministerijos, Baudžiamojo kodekso pakeitimai „užtikrins pačių pavojingiausių nusikaltimų griežtą baudžiamumą, o už mažiau pavojingus atvejus bus numatyti proporcingi baudžiamosios atsakomybės atsiradimo pagrindai arba kitos teisinės atsakomybės formos“.
Teigiama, kad sumažės valstybei brangiai kainuojančių ir ilgai trunkančių baudžiamųjų procesų skaičius, kadangi mažiau pavojingos bylos galės būti operatyviau nagrinėjamos administracine tvarka arba didesne apimtimi – pagreitinto proceso tvarka.
Įstatymų projektų rengėjai prognozuoja, kad baudžiamosios atsakomybės švelninimas gali paliesti maždaug 26,47 proc. kalinčių asmenų ir jei visi nuteistieji vienu metu kreipsis dėl perteisimo, gali didėti teismų darbo krūviai.
Nurodoma, kad gali tekti peržiūrėti apie 1 tūkst. 202 baudžiamąsias bylas ir tai sudarytų 6,98 proc. metinio teismų darbo krūvio, kurio nebeliktų kitais kalendoriniais metais po pataisų įsigaliojimo.
Teisininkai skaičiuoja, kad su šiais pakeitimais vidutiniškai laisvės atėmimo bausmės galėtų sutrumpėti bent vieneriais metais ir būtų galima sutaupyti apie 17 mln. eurų biudžeto lėšų.
Ministerijos teigimu, po pertvarkos sumažėtų darbo krūvis ikiteisminio tyrimo įstaigoms ir teismams, pagrindiniai šių institucijų ištekliai būtų nukreipti į pačių pavojingiausių ir didžiausią žalą valstybei bei visuomenei darančių nusikaltimų išaiškinimą ir nagrinėjimą, o nusikaltimuose nurodyti MGL dydžiai labiau atitiktų realią valstybės ekonominę padėtį.
Teisingumo vykdymo procesą itin pagreitintų sumažėjęs brangių ir ilgai trunkančių baudžiamųjų procesų skaičius. Taip pat mažėtų nuteistųjų skaičius, būtų sutaupytos valstybės biudžeto lėšos, skiriamos jų išlaikymui.
Šie teisėkūros pokyčiai buvo parengti atsižvelgiant į prokuratūros, teismų bei kitų teisėsaugos ir mokslo institucijų pasiūlymus.
