Vilniaus teismui nusprendus areštuoti Latvijos aviakompanijos „airBaltic“ ir Rygos oro uosto turto dalį, šios šalies Užsienio reikalų ministerija (URM) vakar ėmėsi diplomatinio karo, rašo „Respublika“.
Vakar į Latvijos URM iškviestam Lietuvos ambasadoriui Antanui Vinkui buvo įteikta nota, kuria išreiškiamas susirūpinimas Vilniaus apygardos teismo sprendimu areštuoti „airBaltic“ ir Rygos oro uosto turto už 200 mln. litų.
Spaudžia visa Latvija
Tokią nutartį teismas priėmė, kai pasamdžiusi tarptautinius ekspertus ir nustačiusi patiriamos žalos dydį Lietuvos bendrovė „flyLAL-Lithuanian Airlines“ į jį kreipėsi dėl galimų konkurencijos sąlygų pažeidimų.
„Buvau iškviestas į URM, gavau latvių notą, – „Respublikai“ sakė A.Vinkus. – Oro bendrovių nesutarimai dabar labai plačiai aptariami Latvijos žiniasklaidoje, šia tema net vyksta diskusijos per televiziją“.
Lietuvos URM Informacijos ir viešųjų ryšių informacijos departamento direktorė Violeta Gaižauskaitė vakar teigė, kad latvių diplomatų pateikti argumentai bus nuodugniai išnagrinėti, bet dviejų ūkio subjektų teisinis ginčas nebus komentuojamas. Premjeras Gediminas Kirkilas taip pat tikino, kad nei jis, nei Vyriausybė į dviejų bendrovių konfliktą nesikiš.
Tuo tarpu, aviakompanijos „flyLAL-Lithuanian Airlines“ valdybos nario Gedimino Žiemelio duomenimis, pastarosiomis dienomis ambasadorių A.Vinkų spaudžia „visa Latvija“.
„Iš šalies tikrai labai įdomu stebėti, kaip viena valstybė bando daryti spaudimą mūsų teismui tam pajungdama net visą valstybinį aparatą, – „Respublikai“ teigė G.Žiemelis. – Taip pat latvių bendrovė elgėsi ir aviacijoje – nekreipdama dėmesio dempingavo kainas, nematė jokių kitų oro uostų aplink. Tik Rygą ir tik savo vežėjus“.
Kūrė didelį planą
„airBaltic“ prezidentas Bertoltas Flikas Latvijos televizijai vakar atskleidė savo planus. Jo teigimu, dabar bendrovė negali kasdien iš Rygos išsiųsti trijų pilnų lėktuvų į Berlyną. Tai galima būtų pasiekti tik pridėjus kitų Baltijos ir Skandinavijos šalių keleivių.
B.Flikas pateikė Helsinkio oro uosto, per metus aptarnaujančio apie 14 mln. keleivių, pavyzdį. „airBaltic“ vadovo įsitikinimu, jeigu tokie srautai įmanomi vos 4,5 mln. gyventojų turinčioje Suomijoje, tai 8 mln. žmonių turinčiose Baltijos valstybėse Rygos oro uostas per metus galėtų pervežti ir apie 20 mln. keleivių.
„Laukia ilgas teismo procesas, mes turėsime įrodyti savo patirtą žalą, o ji gali būti ir didesnė - net iki pusės milijardo litų, – sakė G.Žiemelis. – Latvijos valdžia pagirtinai stoja mūru už savo bendrovę, nors ji elgiasi ir nelabai teisėtai. Europos Sąjungoje (ES) tarpvalstybinę aviaciją draudžiama subsidijuoti – remti.
„airBaltic“ siekė mus išstumti iš rinkos, o Vilniaus ir Talino oro uostus paversti tik keleivių surinkimo punktais – į visus taškus skraidinti tik per Rygą“.
Valdžiai nerūpi
Antradienį paskelbtas „airBaltic“ prezidento B.Fliko pareiškimas, kad Vilniaus teismo sprendimas areštuoti latvių turtą negali būti vykdomas, nes esą vienos šalies teismas negali areštuoti kitos šalies teritorijoje esančio turto.
„Aš turiu teisinį išsilavinimą, nežinau, ar tokį turi ponas Flikas, bet, klausantis jo pareiškimų atrodo, kad neturi, – sakė G.Žiemelis. – Nesiveldamas į teisinių detalių aiškinimą galiu pasakyti, kad ES galima kreiptis į bet kurios šalies bet kurį teismą.
Kilusi psichozė Latvijoje tik parodė, kad ši šalis suprato padariusi pažeidimų. Belieka tik garsiai šaukti ir taip pabandyti paveikti teismus, politikus. Lietuvos politikai turėtų blaiviai ir šaltai pasidomėti esamais faktais, o tik tuomet daryti keistus pareiškimus.
Kol kas negirdėjau, kad susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius viešai pasakytų, jog tai, ką iki šiol darė „airBaltic“, duoda pagrindo manyti, kad pažeidimų galėjo būti. Tokius įrodymus mes galime pateikti, bet esama situacija iš Susisiekimo ministerijos kol kas niekas nesidomi. Jeigu jau Latvijos susisiekimo ministras Ainaras Šleseris taip aršiai ėmė ginti savo šalies bendrovę, gal ir mūsų A.Butkevičius galėtų bent pergalvoti savo prioritetus – kurios šalies vežėjus ginti?“
„Su „flyLAL“ atstovais kalbėjausi antradienį ryte, – „Respublikai“ vakar sakė A.Butkevičius. – Norisi tikėti, kad ši situacija išsispręs taikiai susėdus prie stalo. Kol kas ministras A.Šleseris nerodo iniciatyvos susitikti, tačiau turiu informacijos, kad apsilankyti pas mane turėtų „airBaltic“ prezidentas. Tai, kas vyksta nėra gražu politiškai, juk su latviais mūsų santykiai buvo geri“.
Julius Girdvainis
