Vilniaus apygardos administracinis teismas ketvirtadienį paliko galioti Orlaivių avarijų bei incidentų nepriklausomų tyrimų vadovo Kęstučio Povilonio išvadas, kuriose teigiama, kad radijo stočių savininkas Hubertas Grušnys žuvo dėl netvarkos aerodrome.
H.Grušnys žuvo 2006-ųjų spalio 21-ąją per jo pilotuojamo dvimotorio lėktuvo "Diamond" avariją Pociūnų aerodrome. Nedidelis lėktuvas nukrito užkabinęs mechaninio prietaiso trosą, kuris išsviedžia sklandytuvus į orą. Lėktuvu vienas skridęs H.Grušnys mirė iš karto.
Orlaivių avarijų bei incidentų tyrimų vadovo pernai gruodį paskelbtose išvadose sakoma, kad H.Grušnys buvo tinkamai pasiruošęs ir licencijuotas, lėktuvas buvo techniškai tvarkingas, požymių, kad avarija galėjo įvykti dėl lėktuvo defektų ar įrangos veiklos sutrikimų, nenustatyta.
Tačiau avarijos dieną aerodrome nebuvo paskirtas asmuo, atsakingas už oro eismo paslaugų teikimą, oro keltuvo operatorius nebuvo parengtas tokiam darbui, o skrydžių organizavimas ir skrydžių saugumo užtikrinimas aerodrome - nepakankamas.
Anot K.Povilonio, pagrindinė tragedijos priežastis - nebuvo užtikrintas laiko intervalas tarp sklandytuvo kėlimo ir lėktuvo leidimosi, tūpiančiam lėktuvui nebuvo sudarytos sąlygos nutūpti pirmam.
K.Povilonio teigimu, tokia situacija susidarė dėl to, kad aerodrome tą dieną niekas nebuvo atsakingas už oro eismo saugumą, o tvarka, kaip elgiamasi, kai keliamas sklandytuvas, o tuo pačiu metu aerodrome tūpia ar leidžiasi lėktuvas, išvis nebuvo patvirtinta.
Šias išvadas Kauno apskrities aviacijos sporto klubas apskundė Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai. Buvo siekiama, kad komisija įpareigotų Susisiekimo ministerijos Orlaivių avarijų bei incidentų tyrimų vadovą paskirti lėktuvo avarijos tyrimo komisiją, kuri atliktų pakartotinį lėktuvo avarijos tyrimą ir pateiktų tyrimo ataskaitą.
Sporto klubo skundas šiemet vasario 26 dieną buvo atmestas.
Tada Kauno apskrities aviacijos sporto klubas kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimą.
Sporto klubo atstovų nuomone, Administracinių ginčų komisija nepagrįstai atmetė jų skundą, motyvuodama tuo, kad skundžiamas aktas nepažeidė ir negalėjo pažeisti sporto klubo teisių ir teisėtų interesų.
Klubo atstovų manymu, ataskaitoje pateiktos rekomendacijos yra ne tik pasiūlymas Civilinės aviacijos administracijai priimti skrydžių saugos prevencines priemones, bet ir teisinis įpareigojimas sporto klubui ir kitiems asmenims atlikti jose nurodytus veiksmus.
Komisija, nurodydama, kad orlaivio avarijos tyrimu nesiekiama nustatyti kieno nors kaltę ar atsakomybę, o tik išsiaiškinti avarijos priežastis bei parengti rekomendacijas joms išvengti, neįvertino kokias realias teisines pasekmes tyrimo išvados sukelia pareiškėjui.
Orlaivių avarijų bei incidentų tyrimų vadovas bei tretysis suinteresuotas asmuo - orlaivio avarijoje žuvusio piloto našlė - pritarė Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendime nustatytoms aplinkybėms ir motyvams, prašydami skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią administracinę bylą, nusprendė, jog Vyriausioji administracinių ginčų komisija teisingai nurodė, kad Tyrimo komisijos išvados yra tik rekomendacinio pobūdžio, o teisines pasekmes Kauno apskrities aviacijos sporto klubui galėtų sukelti Civilinės aviacijos administracijos nustatytos konkrečios prevencijos priemonės ir reikalavimai, tad naikinti komisijos sprendimą nėra teisinio pagrindo.
"Kadangi ataskaitos duomenys patys savaime pareiškėjo teisių nepažeidžia, nėra pagrindo naikinti skundžiamą ataskaitą ir įpareigoti Tyrimų vadovą sudaryti naują komisiją atlikti pakartotinį lėktuvo avarijos tyrimą, todėl skundas atmestas", - pranešė teismo atstovė spaudai Sigita Jacinevičienė-Baltaduonė.
Ginčijama Tyrimo išvada neatitinka administracinio akto sąvokos, todėl dalyje dėl tyrimo išvados panaikinimo teismas bylą nutraukė kaip nenagrinėtiną administraciniame teisme.
Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
45-erių H.Grušnys 1989 metais kartu su verslo partneriu įsteigė pirmąją privačią radijo stotį Rytų Europoje M-1. Verslininkas buvo kelių radijo stočių - M-1, "M-1 plius", "Lietus" - savininkas, M-1 generalinis direktorius.
