Juk meilės kupinuose namuose auga vaikai, kurie tą meilę toliau neš į pasaulį ir jį pavers dar geresne ir gražesne vieta gyventi...
Mama, po sunkios darbo dienos, tvarkėsi virtuvėje, patyrusi daug streso darbe ji nebeturėjo jėgų nei bendrauti, nei vakarienę ruošti, tad tiesiog paskrudino duonos ir jos riekutes patepė džemu bei ramiai jas kramsnojo sėdėdama su šeima prie stalo.
Tėčiui atiteko visai sudegęs srebutis ir tai pamačiusi mama nusiminė bei atsiprašė. Tėtis jai šypsodamasis ir glostydamas jos delną atsakė: „Viskas labai gerai, man labiau patinka gerai paskrudinta duona.“
Tąnakt tėtis guldė savo sūnų miegoti ir berniukas jo paklausė, ar jis tikrai mėgsta sudegintus skrebučius: „Nei tu, nei aš, nei mama nėra tobuli žmonės. Visi pavargstame, padarome klaidų, sudeginame skrebučius, bet tame nieko blogo. Reikia stengtis padėti vienas kitam, jeigu kas nesiseka. Reikia palaikyti vienas kitą ir neleisti smulkmenoms gadinti mūsų santykių. Visada prisimink, kad žmonės ir jų pastangos visada svarbiau nei daiktai ir rezultatai,“ - šypsodamasis pasakė tėvas.
„Sūnau, tavo mama sunkiai ir ilgai dirbo, buvo pavargusi. Aš nemėgstu sudegintų skrebučių, bet nenorėjau mamai nieko sakyti. Juk žodžiai gali stipriai sužeisti, o štai suvalgytas padegęs srebutis dar niekam nepakenkė,“ - pridėjo tėvas.
