„Šiandien yra daug nežinomųjų, ypač, kai mes šnekame šiek tiek toliau nei apie valstybę arba jos institucijas. Kritinio sektoriaus pasiruošimas – šitoje vietoje to matymo apatiniame lygmenyje yra labai mažai, integracijos bendrų veiksmų, suderintų veiksmų, pasiruošimo veiksmų dalį su verslo subjektais ir organizacijomis jo trūksta“, – žurnalistams antradienį teigė T. Godliauskas.
„Matau ir mūsų asociacijos darbų lauką, kur mes galėtume iš tikrųjų bandyti kaip įmanoma labiau lipdyti ir stiprinti atsparumą būtent organizacijų verslų lygmenyje ir po truputį juos traukti ir integruoti. (...) Tikrai yra vietų, ypač kalbant apie organizacijų integrumą, jų atsparumą ir jų pasiruošimą, kur reikalingas didesnis suokalbis, aiškios priemonės, kaip mes tą galime padaryti“, – teigė jis.
Tuo metu „New Generation Warfare Center“ vadovas Gregas Melcheris (Gregas Melčeris) teigė, kad pratybos atskleidė, jog Lietuva turi nemažai visuotiniam gynybos modeliui reikalingų planų ir institucinių įgaliojimų, tačiau trūksta jų integracijos į vieningą sistemą.
„Šiuo metu sistema dar nėra integruota į vieningą ir darniai veikiančią visumą. Ne kiekvienas Lietuvos žmogus žino, koks būtų jo vaidmuo, ką jis turėtų daryti ir kas konkrečiai nutiktų kilus grėsmei. O tai yra vienas iš gero plano požymių – žmonės turi aiškiai žinoti savo vaidmenį“, – teigė jis.
„Vyriausybė, verslas, savivalda, pilietinė visuomenė ir kariuomenė turi pereiti nuo šiuo metu gana lygiagrečiai vykdomų pasirengimo procesų prie labiau integruotos nacionalinės sistemos. Turi būti aišku, kaip ir kada ši sistema aktyvuojama, kaip dalijamasi ištekliais, kaip užtikrinamas reikiamas informacijos matomumas ir kaip bei kada į šį procesą tinkamu metu įtraukiama visuomenė“, – kalbėjo „New Generation Warfare Center“ vadovas.
Baigtas antrasis rengimo etapas
Daugiau nei 30 valstybės institucijų, kariuomenės, savivaldos, verslo, nevyriausybinių organizacijų ir visuomenės atstovų dalyvavo pratybose, kuriomis išbandytas pirminis Lietuvos visuotinio gynybos modelio variantas ir baigtas antrasis jo rengimo etapas.
Dviejų dienų pratybose vertinta, kaip valstybė, savivalda, organizacijos ir visuomenė būtų pasirengusios veikti didėjančios grėsmės, mobilizacijos ir karo sąlygomis, taip pat tikrinta sprendimų priėmimo, atsakomybės ir išteklių paskirstymo sistema.
Asociacijos teigimu, antrajame etape situacija perėjo į vadinamąją pilkąją zoną: dalyviams teko vertinti valstybės veikimą ekonominio spaudimo, dezinformacijos, kibernetinių atakų, sabotažo, spaudimo pasienio regionams bei neapibrėžtos teisinės situacijos sąlygomis.
„Mes fokusavomės į taikos metą su ta tam tikra sustiprinta grėsmių situacija. Antras etapas buvo susijęs su valstybėje esančiomis didėjančiomis arba hibridinėmis grėsmėmis, kurios dar nėra NATO penktasis straipsnis, nėra karo pradžia, bet jos jau įneša į valstybės gyvenimą tam tikrą sumaištį. Ir trečiasis etapas buvo orientuotas būtent į karo metą ir kaip valstybė iš tikrųjų funkcionuoja būtent karo metu“, – teigė T. Godliauskas.
Pasak asociacijos „Visuotinė gynyba“ ir JAV analitinio centro „New Generation Warfare Center“, organizuotų pratybų rezultatai bus naudojami toliau tobulinant modelį ir rengiant jo įgyvendinimo planą.
G. Melcheris taip pat pabrėžė, jog didžiausias iššūkis yra įtikinti žmones suvokti, kad hibridinės atakos yra karo veiksmai ir jomis siekiama susilpninti bei sužlugdyti valstybę.
„Visa šalis turi tai pripažinti, susitelkti ir pradėti veikti koordinuotai. Kai žmonės tai supras, svarbu pereiti prie koordinuotų veiksmų. Tikiuosi, kad tęsdami šį darbą galėsime visas institucijas suderinti taip, kad ši žinia pasiektų visus šalies gyventojus – nuo aukščiausio iki žemiausio lygmens, ir kiekvienas žinotų savo vietą bei vaidmenį“, – sakė jis.
Pirmasis modelio rengimo etapas baigtas dar birželį, išanalizavus dešimties šalių patirtį ir parengus pirminį modelio projektą. Trečiajame etape spalį–lapkritį planuojama galutinai parengti visuotinės gynybos modelį ir jo įgyvendinimo planą.
Kaip rašė BNS, asociacijos „Visuotinė gynyba“ užsakymu atlikta apklausa parodė, kad beveik 80 proc. Lietuvos gyventojų pritarė, kad šalyje būtų įvestas visuotinis šaukimas, o prioritetas teikiamas vyrų šaukimui.
Taip pat daugiau nei pusė norėtų, kad visuotinis šaukimas būtų įvestas greičiau nei iki 2030 metų.
T. Godliausko teigimu, valstybės institucijoms dėl visuotinio šaukimo įgyvendinimo didesnių neaiškumų nekyla, šiuo klausimu jau vyksta nuoseklus pasirengimas.
„Matome nuoseklų jau dabar pačios sistemos komunikavimą, kariuomenės tam tikrus darbus ir vertinimus, kurie daromi dėl visuotinio šaukimo greitesnio įgyvendinimo, būtent iki 2030 metų“, – kalbėjo jis.
BNS rašė, jog Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras anksčiau yra sakęs, kad kariuomenės poreikiams atliepti šiuo metu pakanka šauktinių vyrų.
Tuo metu krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas teigė, jog Lietuva juda link visuotinio šaukimo įvedimo, bet pirmiausia reikia jam kokybiškai pasiruošti.
Lietuvoje visuotinis šaukimas kol kas nėra įvestas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
