Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Sostinėje darbavęsi nekilnojamojo turto perpardavinėtojai, nepasidaliję nemenkomis sumelėmis, nubyrančiomis už tarpininkavimo paslaugas, pateko į policijos tyrėjų rankas. Vilniečių trijulei (UAB "Patalpų tvarkytojai" komercijos direktoriui, beje, anksčiau jau keturis kartus - už piktybinį chuliganizmą, tyčinę žmogžudystę ir kitus sunkius nusikaltimus - jau teistam Zenonui Daunoravičiui (54 m.), už nepilnametės išžaginimą, chuliganizmą bei neteisėtą šaunamojo ginklo laikymą teisiamųjų suole sėdėjusiam bedarbiui Valdui Kavaliauskui (42 m.) ir kol kas kalinio duonos neragavusiam UAB "Apylanka" vadybininkui Aleksandrui Drozdovui (41 m.)) buvo iškelta baudžiamoji byla dėl turto prievartavimo.
Per ikiteisminį tyrimą buvo nustatyta, jog minėti piliečiai ir dar vienas tardymo metu neišaiškintas asmuo, panaudodami fizinę bei psichologinę prievartą bei grasinimus, nuskriaudė buvusį kolegą Vladimirą Jaroševičių. O taip su Vladimiru esą buvo pasielgta vien dėl to, kad šis sugrąžintų "ne savo" pinigus - 10 000 litų.
Kaip teisme porino vienas iš teisiamųjų Zenonas Daunoravičius, visi jie kelis mėnesius vargo, kol pagaliau pardavė Užupio rajone esantį tokio Pavelo K. butą su žeme. Už tarpininkavimą "pardavimo proceso dalyviai" esą gavo po 4 800 litų.
Tada ta pati kompanija ėmė dairytis buto, kuris patiktų turėtą nekilnojamąjį turtą ką tik pardavusiam Pavelui K. Už tinkamo gyvenamojo ploto suradimą buvo tikimasi gauti apie 8 000 litų grynojo pelno. Tačiau visi planai staiga ėmė ir subliūško: kai butas jau buvo surastas, pirkėjas Pavelas apsigalvojo - pareiškė, kad jo netenkina pirkimo sąlygos, ir užsiminė butą susirasiąs savo jėgomis, be tarpininkų.
Tarpininkai netrukus išsiaiškino, jog Pavelą nuo minėto buto pirkimo atkalbėjo... jų kolega Vladimiras Jaroševičius! Buvo gauta informacijos ir apie tai, jog Pavelui tinkamesnį variantą surado vienas Vladimiras, ir už tai šiam buvo dosniai atsilyginta. Tokiais bendradarbio veiksmais visi tarpininkai, aišku, labai pasipiktino ir patirtus nuostolius iš kaltininko nutarė išsireikalauti bet kokia kaina.
Vieną gražią dieną Vladimiras Jaroševičius apgaule buvo įsodintas į automobilį ir nuvežtas nežinoma kryptimi. Pasak nukentėjėlio, mašina sustojo miškelyje. Čia Vladimiras buvo ištemptas iš automobilio ir kaip reikiant "paauklėtas" kumščiais bei spyriais (prireikė net ligoninės stacionaro). O kai mušamas Vladimiras pasiteiravo, kuo nusikaltęs, išgirdo: "Per tave praradom 8 000 litų!" Priluptas vyrukas išgirdo ir ultimatumą: per mėnesį šiuos nuostolius padengti.
V. Jaroševičius sakė nė neplanavęs dešimties tūkstančių litų ieškoti, mat nesijautęs esąs skolingas. Jis nekreipė dėmesio ir į pasipylusius grasinimus telefonu.
Dar po kurio laiko į sostinėje, Geležinkelio gatvėje, veikusį V. Jaroševičiaus paviljoną įsibrovė, kaip buvo galima spėti, buvusių kolegų "užsakytas" nepažįstamas vyras, kuris priminė "senas skolas" ir įspėjo, jog delsti nepatartina. Tada neapsikentęs vilnietis kreipėsi į policiją.
Su tokiais nukentėjėlio tvirtinimais teisiamieji nieku gyvu nesutiko. Jie, girdi, jokios prievartos nenaudoję - eilinį kartą drauge vykę apžiūrėti parduodamo buto, o į miško aikštelę užsukę "visiškai atsitiktinai" - prispausti gamtinių reikalų. Čia staiga ėmę ir susipykę. Vladimiras esą buvo sumuštas, tačiau vien už tai, kad "kišo liežuvį kur nereikia".
- O pinigų iš jo tikrai niekas nereikalavo, - lyg susitarę tikino teisiamieji.
Tai kodėl pasipylė grasinantys telefono skambučiai, kodėl buvo reikalaujama iš kur nori ištraukti dešimt tūkstančių litų?
Teisiamasis Zenonas Daunoravičius paaiškino, esą prieš kurį laiką jis Vladimirui Jaroševičiui buvo paskolinęs 9 000 litų, o skolininkas atseit žadėjęs atiduoti gerokai daugiau - 12 000. Tačiau įrodymų, kad taip iš tikrųjų ir buvo, teisiamasis nepateikė išsisukinėdamas, jog skolos raštelį "kažkada kažkur pametė".
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija kruopščiai išnagrinėjo visas nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybes ir priėjo prie išvados, jog trys vilniečiai kaltinami... per griežtai. Teisėjų nuomone, tuo metu, kai tarp tarpininkų įvyko nesusipratimas, visus juos tarpusavyje siejo civiliniai santykiai - tarpininkavimo veikla. Vadinasi, jie turėjo tariamą teisę į iš anksto buvusį numatytą nemažą atlygį už suteiktas tarpininkavimo paslaugas, tik esą blogai, jog šią savo teisę realizavo nusikalstamais veiksmais. Šiuos veiksmus teismas kvalifikavo ne kaip turto prievartavimą, o tik kaip savavaldžiavimą. Arba, kitaip tariant, teisiamųjų atsakomybė gerokai sušvelnėjo.
Taigi Z. Daunoravičiui už savavaldžiavimą buvo skirta pustrečių metų laisvės atėmimo bausmė, bet jos vykdymas vieneriems metams atidėtas (nuo grotų šį vyruką išgelbėjo nepagydoma liga ir du mažamečiai vaikai). V. Kavaliauskas, kaip skelbiama nuosprendyje, nors nusikaltimo darymo metu neatliko aktyvių veiksmų, turėjo "uodegą" iš praeities, todėl buvo nuteistas trejų metų laisvės atėmimo bausme ir iškart išsiųstas į pataisos namus. Na, o V. Jaroševičių miškelyje prisipažinęs sumušęs A. Drozdovas nuteistas pustrečių metų, tačiau bausmės vykdymas teigiamai charakterizuojamam vilniečiui buvo atidėtas. Visi nuteistieji nukentėjėliui dar privalės sumokėti 2 000 litų (padengti teismo priteistą neturtinę žalą).
