Vėl atsirado šimtas entuziastų, norinčių skubiai keisti Konstituciją ir leisti tiesiogiai rinkti merus bei taip sutverti daugiau demokratijos. Nėra iki galo aišku, kur jie buvo pasislėpę, kai Seimas nesesniai dėl to paties balsavo neigiamai, tačiau ponai išgertų dar po šimtą – demokratijos matytų daugiau.
Vaizdas pro butelį
„Renkant merus tiesiogiai bus daugiau skaidrumo“, – pasakoja užsikirtusios plokštelės principais veikianti propaganda ir pasiginčyti nelengva. Juk visi atsimename reklamą, kurioje pro degtinės butelį eina katinas ir lieka nematomas – tiesiog jo kūno vaizdas išsitęsia. Juk nenuginčysi, kad ano butelio turinys labai skaidrus, nors vaizdą ir pakeičia. Bet ar nuo to mainosi katino kūno tankis arba savijauta? Vargu.
Taip ir su merais. Įsivaizduokite, kad pro degtinės butelį praeina Artūras Zuokas, kurio formalūs įgaliojimai, be savivaldos tarybos sprendimo, tarkime, yra tik karpyti kaspinėlius atsidarančiuose objektuose ir pasirašinėti kalėdinius sveikinimus. Galbūt atvirukai atrodys ryškesni, o kaspinėliai – ilgesni, A. Zuoko pirštai labiau ištįs. Iškabą „Abonentas“ bus galima skaityti kaip „A b o n e n t a s“. Tiek to ir skirtumo.
Tyčinis jaukimas?
Sunku patikėti, kad šimtas parlamentarų ir dar velniai žino kiek visokių darbo grupių bei ekspertų, aptarnaujančių daugelį metų besitęsiančią diskusiją, kaip apiforminti mero išrinkimą, nesupranta elementaraus dalyko. Nukirpus antklodės gabalą ir prisiuvus jį kitoje pusėje bendras ilgis nelabai keičiasi.
Neišsprendus mero ir tarybos įgaliojimų balanso klausimų, nesukūrus realios bendruomeniškos savivaldos, su bent kiek savarankišku biudžetu, nepasiekus, kad didmiesčiuose egzistuotų ne viena savivaldos pakopa (ne kažin kiek bendro tarp Karoliniškių ir Naujosios Vilnios bendruomenių aktualijų), pagaliau logiškai nesutvarkius teritorinių savivaldybių ribų, klausimas, kaip renkame merą, tiesiog nėra nė kiek svarbus.
Šūkiai apie tikresnį pasirinkimą ir politinio koalicijų turgaus eliminavimą yra tik šūkiai. Turgus išliks, nes sutarčių su šilumos tiekėjais, metro statymo ar nestatymo ir kiti brangūs klausimai, kuriems reikia politinių sprendimų, niekur nedings. Į argumentą, kad renkant asmenybę bus būtinai išrinktas geriausias – nepatogu net atsakinėti. Pakanka peržiūrėti Seimo vienmadatininkų rinkimų istoriją. Vienintelis klausimas, kylantis stebint vėl primestą ginčą apie nieką – kam to reikia? Norima tyčia viską jaukti ir niekada neprieiti prie esmės?
Žala gali būti didesnė
Partijų, kurioms priklauso ir dauguma tos šimtinės Seimo narių, vadai nėra tokie naivūs, kad nesuprastų, apie ką iš tiesų kalbame. Jau ne kartą sakyta, kad kovoje dėl valdžios jos sugeba savo struktūras kurti bendruomeniniu (kad ir seniūnijų) lygmeniu. Bet tai tik tol ir tik tiek, kol laimimas norimas valdžios gabalas.
Ką laimėsime, jei nesant tikros savivaldos pakeisime Konstituciją ir pamaitinsime tautiečius dar viena viltimi, kad tiesiogiai rinktas „Abonentas“ yra kitoks, negu įgaliotas abonentauti netiesiogiai? Tik tiek, kad eilinį kartą bus nusivilta demokratija kaip vertybe ir bus dar viena dingtis pasakyti, jog prie sovietų buvo geriau, o dabar lieka tik emigruoti. Tiesą sakant, tokių reformų atrajotojai galėtų mažiau dirbti. Geriau išgertų dar po šimtą ir baigtų Seimo sesijos kančias gera nuotaika.
