NGI taps nacionaline duomenų baze, kurioje bus saugomos fotografijos, akies rainelės vaizdai, balso įrašų pavyzdžiai ir kiti biometriniai duomenys. Jie turėtų padėti FTB identifikuoti ir surasti nusikaltėlius, tačiau kokiais keliais visi šie duomenys pateks į duomenų bazę – klausimas žmogaus teisių gynėjams.
Iki šiol FTB rėmėsi nacionaline pirštų atspaudų baze IAFIS, kuri jau seniai prašėsi modernizuojama. Paskutiniais mėnesiais buvo intensyviai testuojama veidų atpažinimo sistema, prie kurios galimybių bus prijungti ir kiti biometriniai duomenys. Kaip tikimasi, tai leis pagreitinti įtariamųjų asmenų identifikavimo procesą bei sumažinti neištirtų bylų skaičių.
Dabartinės veidų atpažinimo technologijos pasiekė tokį lygį, kuris leidžia atpažinti žmogų, pasinaudojant fotografija (tame tarpe, ir nuotrauka, esančia asmens tapatybės dokumente). Tokių duomenų bazėje yra jau 1,6 mln., atpažinimo procesas per 1,2 sekundės galimas 92 proc. tikslumu. Tuo atveju, jei automatinė biometrinio atpažinimo sistema naudojama muitinės kontrolės metu (o jis trunka kiek ilgiau), tikslumas sudaro visus 100 proc.
Kol kas bandymai vyko su jau žinomų nusikaltėlių fotografijomis. Žmogaus teisių apsaugos gynėjai vis tik baiminasi, jog galų gale į šią duomenų bazę pateks tiek įtariamųjų, tiek nusikaltėlių, tiek ir visai nekaltų piliečių biometriniai duomenys, o duomenų šaltiniu taps vairuotojų pažymėjimai, medicininiai dokumentai ir t.t. Ir niekas nepaneigs fakto, kad duomenys nebus renkami iš socialinių tinklų, kuriuose žmonės talpina tiek asmeninės informacijos, jog kartais suabejoji, kam kurti tokias duomenų bazes kaip NGI ir rinkti duomenis patiems, kai tą daro patys piliečiai.
