„Vertindami grožį, elgiamės teisingai“ – kažkada pareiškė žurnalo The Atlantic įkūrėjas Ralfas Emersonas. Tokios pozicijos šiandien laikosi ir daugumos stambių bendrovių direktorių tarybos. Interneto portalas Business Insider rašo apie naujausius tyrimus, kurie rodo, kad Išoriškai patrauklūs vadovai ne tik gauna didesnį atlyginimą, bet ir sukuria savo kompanijoms kitokios, kartais visai netikėtos, finansinės naudos. Joseph Halford ir Hsu Chia-Hung iš Viskonsino universiteto savo tyrime nurodo, kad simpatiškas bendrovės vadovas daro teigiamą poveikį šios bendrovės akcijų kainai biržoje. „Mūsų tyrimo rezultatai byloja apie tai, kad išoriškai gražūs įmonių vadovai gauna didesnį atlyginimą, nes akcininkams užtikrina didesnį pelną dėl gebėjimo pasiekti geresnių rezultatų derybose bei asmeninio patrauklumo“ – taip savo tyrimo rezultatus apibendrino Amerikos mokslininkai. Kai patrauklus įmonės vadovas pasirodo televizijoje, jo vadovaujamos įmonės akcijų kaina biržoje ima augti. Be to, „gražuoliai“ pasiekia geresnių rezultatų derybose dėl bendrovių susijungimo.
Žinoma, direktorių tarybų pozicija dėl išoriškai patrauklių asmenų skyrimo vadovauti gali būti vertinama kaip ribota ir netoliaregiška. Bet įmonės verslo ir kiti ekonominiai partneriai (taip pat ir biržos prekeiviai bei kitų įmonių aukščiausio valdymo grandis) „kimba“ ant grožio masalo ir užtikrina įmonei didesnį pelną, o tai yra sąžiningas pagrindas gauti didesnį atlyginimą. Kita vertus, vadovo kompetencijos klausimas niekur nedingsta – tyrimas atskleidė, kad po patrauklia išvaizda, kaip taisyklė, daugiau nieko nebūna. Žilstelėję plaukai, taisyklingi veido bruožai, protingas žvilgsnis sukuria įspūdį, kad šiuos bruožus turintis vadovas yra patyręs ir kompetentingas. Būtent tokie asmenys noriai skiriami įmonės vadovais, nežiūrint to, kad dažniausiai jų gebėjimai tėra vidutiniai (ar net žemiau vidutinių), o intelektas ne pats aukščiausias. Psichologiniai testai rodo, kad žmonės „holivudiniais“ veidais dažniausiai pasižymi kitokiomis savybėmis, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Taigi, žilstelėjęs, taisyklingų veido bruožų įmonės vadovas visai nebūtinai bus kompetentingas ir patyręs verslo valdytojas. Jis tik sukuria tokio žmogaus įspūdį.
Beje, priedą už patrauklumą moka ne tik finansų sektoriuje. Tyrimai rodo, kad išoriškai patrauklūs žmonės daugelyje sričių tradiciškai laikomi puikiais lyderiais, neprilygstamais derybininkais ir kvalifikuotais darbuotojais. Ekonomisto Daniel‘o Hamermesh‘o, jau 20 metų tiriančio finansinį grožio efektą, surinktais duomenimis, trečdalis išoriškai patrauklių vyrų uždirba 4 % daugiau, negu tokių pat gebėjimų, bet įprastai atrodantys jų kolegos. Dar daugiau – negražūs darbuotojai uždirba 13 % mažiau, nei patraukliai atrodantys jų kolegos. Minėti duomenys patvirtina vieną seną tiesą – apie žmones sprendžiama pagal jų išvaizdą. Iš tiesų – vienų žmonių išvaizda iš karto sukelia pasitikėjimo jausmą, o kiti atrodo lyg užkietėję aferistai. Simpatiški studentai gauna geresnius balus nei įprastos išvaizdos jų kursiokai; pagyvenę žmonės atrodo labiau patyrę ir išmintingi; aukštesnio ūgio – valdingesni ir labiau įtakingi. Pastebėta, kad „patikimai“ atrodantiems alternatyvaus investavimo fondų valdytojams pavyksta pritraukti daugiau investicijų, nors nėra įrodymų, patvirtinančių aukštesnę jų kvalifikaciją. Ne gana to, patrauklių fondo valdytojų rezultatai, kaip taisyklė, būna prastesni. Tas pats pasakytina ir apie mažmeninę prekybą: patrauklios konsultantės parduoda daugiau, nepriklausomai nuo to, kas jų klientai – vyrai ar moterys. Panaši situacija privataus kreditavimo rinkoje – pastebėta, kad patraukliai atrodančioms moterims paskolą gauti pavyksta geresnėmis sąlygomis, nežiūrint to, kokie yra jų gebėjimai grąžinti paskolą.
„Premijos už grožį“ atžvilgiu galima būtų išskirti bent du išankstinio nusistatymo lygius. Pirmas lygis asmeniškas – mus traukia grožis ir mums norisi juo pasitikėti. Antras lygis strateginis – mes suprantam, kad gražūs veidai yra patrauklūs žmonėms bei įmonėms ir jie pasirengę mokėti už tai papildomus pinigus. Finansinės „premijos už grožį“ (kuri pavirsta į nepagrįstai dideles lengvatas simpatiškiems vadovams) absurdiškumą ko gero galima būtų vertinti kaip mažesniąją neracionalaus žmonių elgesio blogybę.
TeleTrade analitikas Romualdas Antoniukas
Užs. nr. 3102_60
