Gelbekit Dobriakova!

Tai nutaret leist pagyvent kitu tekstams.:))))

Aciu, kad skaitote su susidomejimu :)

Tiesiog nemegstu anonimiskumo ir puolanciu komentaru su samokslo teorijos elementais :) Reikia daugiau dialogo kulturos net ir internetineje erdveje (niekas nepasake, kaip reikia elgtis komentaruose, bet tai yra ne nurodymo, o elementarios etikos klausimas), tada nebus ir jokio arogancijos ispudzio.

Visiskai sutinku su priespaskutiniu komentaru - reikia kurti bendra kulturini konteksta, o ne uzsidaryti visiskame subjektyvizme. O del citatu - kazkas pasake, kad tekstai pradeda is tikruju gyventi tada, kai juos pradeda cituoti. Man atrodo, kad intertekstualumas yra labai geras dalykas.

Čia jau su jumis diskutuoti įsitraukė visa armija neįvardijančių savęs asmenų. Juk tai labai geras ženklas, kaip ir tas linksniavimas kitų straipsnių komentaruose. Kadangi tos užsienio spaudos neskaitau, jūsų rašiniai man tikrai įdomūs - ne prėski. Bet, kaip sakiau, dvelkia kažkokia arogancija. Gal tai skydas nuo kvailių:)

straipsniams reikalingos citatos, nes jos apgina issakyta nuomone. Visada reikia remtis meno istorija, anksciau menininku ir kritiku issakytomis mintimis ir anksciau jau zinoma patirtimi ir ant virsaus bandyti lipdyti savo t.y. kurti esama ir busima testinuma, tada ir bus apie ka diskutuoti.

Man idomu ieskoti sasaju tarp ideju ir minciu. Tame susiejime irgi yra autorystes aspektas, nes zmones skirtingai mato ir interpretuoja rysius tarp skirtingu dalyku. Jeigu toks subjektyvus "isryskinimas" nera pakankamai stiprus, ne as vienas juk Lietuvoje rasau :)

Citatos ir sudaro idomiausia teksto dali. O zmones nori kazko stipresnio uz citatas.:)

Kur as kazka isverciau ar pacitavau, visur nurodziau autoryste.

Kas sake, kaip reikia elgtis komentaruose? Cia jau tikrai beviltiska duoti nurodymus!:)

Ir, beje, nemanau, kad mano tekstus (ar mane pati) reikia nagrineti kitu tekstu komentaruose, kazkaip labai jau issiplecia tada diskusija.