Praėjusios savaitės pabaigoje paskelbti euro zonos infliacijos duomenys nustebino ir lėmė nemenkus pasikeitimus palūkanų normų rinkoje. Metinės infliacijos rodiklis Europoje nustebino kritimu – nuo 1,1 proc. rugsėjį iki 0,7 proc. spalį. Infliacijos lygis euro zonoje krenta jau nuo 2012 m. pradžios ir žemiau nei 0,7 proc. buvo vos kartą nuo 2000 m. – finansų krizės piko metu 2009 m. Toks žemas infliacijos lygis ir rinkoms, ir, veikiausiai, ECB kelia susirūpinimą, kadangi ECB pagrindinis tikslas – išlaikyti infliacijos lygį arti 2 proc. vidutiniu laikotarpiu – negali būti tinkamai įgyvendinamas. Dėl šios priežasties šiandien pakankamai plačiai prognozuojama, jog gruodžio mėnesį ECB bus priverstas mažinti bazinę palūkanų normą. Tai būtų svarbus pokytis, kadangi iki šiol rinkų lūkesčiuose tolimas palūkanų normų didinimas buvo dažnai prognozuojamas, o tai atsispindėjo augančiose ilgalaikėse palūkanų normose. ECB dabar turi spręsti gana sudėtingą galvosūkį. Viena vertus, euro zonos ekonomika išlipo iš 6 mėnesius trukusios recesijos ir rodė tolesnio nuosaikaus augimo ženklus, probleminių šalių biudžetų deficitų nepabaigiamos bėdos buvo suvaldytos. Kita vertus, infliacija ne tik nestovi žemame lygyje, bet dar ir krenta, o šito ECB ignoruoti, panašu, negalės.
Laukiama būsimos ECB deklaracijos
Tikėtina, kad net pasitvirtinus lūkesčiams dėl bazinių palūkanų mažinimo, trumpalaikės euro palūkanų normos (EURIBOR) reikšmingiau nesikeis, tačiau neatmetama galimybė ilgalaikėms palūkanoms dar truputį mažėti. Kitaip tariant, bazinių palūkanų mažinimo apčiuopiama įtaka rinkose nebus didelė, tačiau daug svarbesnė bus ECB deklaracija, jog ECB nesiseka sureguliuoti kainų lygį ir jis yra priverstas dar labiau skatinti jau ir taip atsigaunančią ekonomiką.
Čekijoje – mažų palūkanų dugnas
Čekijos centrinis bankas ketvirtadienį organizuoja susirinkimą. Bazinė Čekijos kronų palūkanų norma siekia 0,05 proc., tad centrinis bankas nebeturi erdvės lengvinti monetarinę politiką šiuo aspektu. Tačiau valiutų rinkoje galima sulaukti tiesioginių intervencijų, jei bus nuspręsta plėtoti skatinimo politiką, susilpninant Čekijos kroną.
JAV – darbo rinkos duomenys
Į JAV dėmesio centrą vėl paklius darbo rinkos duomenys. Šį penktadienį sulauksime spalio mėnesio darbo vietų pokyčio ataskaitos. Analitikai prognozuoja, jog dėl valdžios darbo sutrikimų privačiame sektoriuje darbo vietų skaičiaus augimas galėjo sumažėti iki 125 tūkst. (rugsėjį siekė 148 tūkst.). Tai anaiptol nėra patenkinamas rezultatas ir finansų rinkų dalyviai, tikėtina, gali būti antrą mėnesį iš eilės nuvilti, o tai reikštų galimas pesimistines reakcijas rinkose. Antradienį paaiškės ISM negamybinio sektoriaus atstovų nuotaikos, kurios, nors ir gali pablogėti, turėtų išlikti gerokai aukščiau 50 punktų ribos. Ketvirtadienį bus skelbiamas pirmas JAV III ketvirčio BVP rodiklis. Prognozuojama, jog didžiausia pasaulyje ekonomika turėjo augti 1,8 proc.
Informaciją parengė Giedrė Gečiauskienė, „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė
