REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Į 2011 metais bankrutavusio „Snoro“ banko neužregistruotą akcijų emisiją bei neišleistas obligacijas investavusiems žmonėms turi būti išmokėtos draudimo išmokos, paskelbė Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT). Tai reiškia, kad jie gali pretenduoti į išmokas, siekiančias ne daugiau kaip 100 tūkst. eurų.

Į 2011 metais bankrutavusio „Snoro“ banko neužregistruotą akcijų emisiją bei neišleistas obligacijas investavusiems žmonėms turi būti išmokėtos draudimo išmokos, paskelbė Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT). Tai reiškia, kad jie gali pretenduoti į išmokas, siekiančias ne daugiau kaip 100 tūkst. eurų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

ESTT kovo 22 dieną nutarė, kad gyventojams, kurių lėšos jau buvo nurašytos apmokėti banko planuojamas išleisti akcijas ar obligacijas, gali būti taikoma tiek ES direktyva dėl investicijų, tiek direktyva dėl indėlių apsaugos.

REKLAMA

Kuria draudimo sistema remiantis pasinaudoti kompensacija, anot ESTT, turi nuspręsti patys gyventojai, o ne jų ieškinius narinėjantis teismas.

„Kadangi šie žmonės patenka į apsaugą, nustatytą tiek indėlininkų direktyvoje, tiek investuotojų direktyvoje, ir kadangi mūsų valstybė nepasirinko, prie kurio (draudimo - BNS) modelio juos priskirti, tai mūsų Aukščiausiajam Teismui nepalikta teisė nuspręsti, ar juos priskirti prie indėlininkų ir kompensuoti iki 100 tūkst. eurų žmogui, ar prie investuotojų, kuriems maksimaliai gali būti kompensuota tik iki 22 tūkst eurų“, – BNS sakė neišleistų akcijų pirkėjams atstovavęs advokatas Andrius Mamontovas.

REKLAMA
REKLAMA

„Tikėtina, kad didžioji dalis šių žmonių norės būti pripažinti indėlininkais“, – pridūrė jis.

Neišleistų akcijų pirkėjus subūrusios Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis pabrėžė, kad ES teismo sprendimas yra didžiausia asociacijos pergalė per visą jos veiklą nuo 2009 metų.

„Neužregistruotos „Snoro“ akcijų emisijos atveju esame subūrę maždaug 500 asmenų grupę, kuri kartu kovojo dėl prarastų lėšų. Pinigus už akcijas sumokėję investuotojai negavo nei akcijų, o Lietuvos teismai atsisakė šias lėšas pripažinti indėliu. Džiaugiamės, kad šiame politizuotame procese triumfuoja teisingumas", – BNS sakė V. Plunksnis

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Į ESTT dėl prejudicinio išaiškinimo kreipėsi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėjęs grupės investuotojų ieškinį dėl „Snoro“ neišleistų obligacijų bei Alvydo Raišelio ieškinį dėl neišleistų obligacijų.

„Snoro“ akcininkai sprendimą platinti naują 110 mln. eurų akcijų emisiją priėmė 2010 metų gruodžio 21 dieną. Didžiąją dalį iš naujos akcijų emisijos ketino pirkti buvę „Snoro“ pagrindiniai akcininkai – Vladimiras Antonovas ir Raimondas Baranauskas, o smulkieji investuotojai naujos akcijų emisijos galėjo įsigyti beveik už 7,3 mln. eurų.

2011 metų lapkričio 16 dieną Lietuvos Vyriausybė nacionalizavo „Snoro“ akcijas, o lapkričio 22 dieną Lietuvos bankas atsisakė išduoti leidimą registruoti „Snoro“ įstatų pakeitimus dėl kapitalo didinimo. Gruodžio 7 dieną „Snorui“ iškelta bankroto byla.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų