Antradienį pramonininkų konfederacijos surengtoje diskusijoje "Elektromobiliai Lietuvoje: Kada? Realybė ar iliuzija?" nuspręsta jau dabar pradėti eiti kelią link taršą mažinančių automobilių.
„Kelias link elektromobilių nėra lengvas, bet jį reikia pradėti dabar. Turime parengti preferencijų sistemą ir pateikti siūlymus vyriausybei bei Seimui. Vien kalbomis, kaip gera, gražu, ekologiška važinėti elektromobiliais, nieko nepasieksime. Vokietijos valstybinėje energetikos programoje iki 2020 metų yra numatytas 1 mln. elektromobilių panaudojimas, o mūsų programoje nėra nė vieno žodžio apie elektromobilius. Švedijos savivaldybė už savo pinigus įrengė tokių automobilių pakrovimo stotis. Mes siūlysim mažesnius PVM, kelių, parkavimo ir kitus mokesčius. Reikia turėti įdirbį šiuo klausimu“, - kalbėjo Bronislovas Lubys, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas.
Anot jo, viena pagrindinių problemų yra ta, jog šiuo metu elektromobiliai yra brangesni už tradicinius. Be to, Lietuvoje trūksta tokių automobilių techninio aptarnavimo centrų.
„Norint, kad elektromobiliai, kurie yra brangūs, palyginti su tradiciniais, taptų konkurentabilūs, reikia mažinti su jais susijusius mokesčius. Planuojama, kad 2050 metais neliks tokio reiškinio pasaulinėje mašinų pramonėje, kaip CO2 išmetimo į orą“, - sakė B. Lubys.
"Tokvilos", Lietuvoje prekiaujančios hibridiniais „Toyota Prius“ modeliais, direktorius Petras Ignotas sako, kad šiuo metu hibridiniai automobiliai kainuoja apie 100 tūkst. litų. 2008 metais jų buvo parduota 20, šiemet – taip pat 20. P.Ignoto skaičiavimu, 2008 m. Lietuvoje buvo parduota 21, 5 tūkst.. naujų (iki 3 metų senumo) automobilių, o pernai 3 kartus mažiau - 7527 vnt.
Patiems gaminti nelengva
Tuo tarpu Stasys Brundza, Lietuvos autoverslininkų asociacijos prezidentas, sako, kad pasaulinė transporto elektrifikacija yra skirta sumažinti taršą, padėti spręsti pasaulinę klimato kaitos problemą.
„Ar patys gaminsim elektromobilius, ar naudosim pasaulinių gamintojų mašinas? Moksliniams tyrimams „Toyota“ skiria 8 mlrd. eurų, iš jų apie pusė – taršos mažinimo tikslams. Iš kur pas mus tie milijardai? Reikalingi rimti saugumo bandymai, atsiranda papildomi pavojai avarijos atveju – aukšta įtampa. Gaminti elektromobilius ne taip paprasta, kaip atrodo, o jų naudojimui reikia infrastruktūros“, - sako S. Brundza.
Lietuviškasis "Jonelis"
Vaidotas Lašas, šią vasarą įkurtos Lietuvos elektromobilių asociacijos, vienijančios elektromobilių entuziastus, direktorius, minėjo, kad kauniečiai jau yra sukūrę badomąjį elektromobilio modelį „Jonelis“. Kita kauniškė bendrovė „Elinta“ yra pagaminusi elektrinį motorolerį. Mindaugas Milušauskas iš Vilniaus taip pat yra sumontavęs elektromobilį.
„ES šalys turi subsidijas elektromobiliams, pakrovimo stočių standartus, o pas mus Neringos savivaldybė vis dar ima taršos mokestį už elektromobilio įvažiavimą“, - sako V. Lašas.
Būtini trys dalykai
UAB “Ekomobility“ vystymo vadovas Mindaugas Glinskis sakė, kad Lietuvai reikia trijų dalykų:
politinio sprendimo dėl elektromobilių infrastruktūros diegimo, kuriame dalyvautų valstybė, verslas ir nekilnojamojo turto vystytojai; įstatymo, kuris reglamentuotų šių mašinų naudojimą rinkos viduje ir visuomenės švietimo. Anot jo, Lietuva yra ideali vieta tyrimams, kaip elektromobiliai važiuoja visais keturių metų laikais.
M.Glinskio duomenimis, planuojama , kad iki 2015 metų pasaulyje važinės 3,1 mln. vnt. elektromobilių, o 2020 metais – 5 mln. vnt. arba 10 proc. viso autoparko.
Eglė Kijauskienė
