Ekonomikos ir inovacijų ministerija parengė tokį Vyriausybės nutarimo projektą, jam pritaria ir Krašto apsaugos ministerija (KAM).
„Krašto apsaugos ministerijos vertinimu, projektas, kuriuo vystoma šių minų gamyba, tiesiogiai prisideda prie neatidėliotinų valstybės saugumo ir gynybos poreikių užtikrinimo“, – teigiama KAM rašte.
„Eksplositos“ minų gamybos projektą siūloma pripažinti svarbiu gynybai
Pasak jo, geopolitinė šalies situacija lemia būtinybę priimti skubius sprendimus gynybos pramonės srityje, įskaitant kritiškai svarbios amunicijos gamybą.
KAM teigimu, Ukrainos patirtis rodo, kad prieštankinės minos yra itin veiksminga priemonė stabdant ar lėtinant priešo šarvuotosios technikos judėjimą.
„Tai palyginti nedidelės kainos, tačiau didelį poveikį turinti priemonė, galinti padaryti neproporcingai didelę žalą, o užminuotų teritorijų buvimas reikšmingai mažina puolančiųjų pajėgų operacinį tempą ir neigiamai veikia jų moralę“, – rašome ministerijos išvadoje.
KAM teigimu, ši amunicija leidžia apriboti priešo pajėgų manevravimo laisvę ir nukreipti jų judėjimą palankiomis kryptimis, užtikrinti teritorijos kontrolę ir gynybinių linijų stabilumą su mažesniu karių skaičiumi, apsaugoti kritinę infrastruktūrą, svarbius objektus ir logistiką, efektyviai naikinti priešo pajėgas, pasitelkiant prieštankinius ginklus, artileriją, bepiločius orlaivius.
BNS kovo pabaigoje rašė, kad Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija nenustatė rizikų, jog „Eksplosita“ gali kelti grėsmę šalies saugumui. Pasak Vyriausybės kanceliarijos, komisija karinę produkciją vystyti norinčiai įmonei pateikė tam tikras rekomendacijas, susijusias su jos būsima veikla karinės įrangos sektoriuje.
„Eksplositos“ vadovas Vaidas Zubavičius tuomet BNS sakė, kad ši išvada didins pasitikėjimą įmone.
Kaip rašė BNS, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sausį nutarė nutraukti 22,8 mln. eurų vertės pernai gruodį pasirašytą sutartį su „Eksplosita“ dėl prieštankinių minų pirkimo. Sprendimas priimtas atsižvelgiant į viešą informaciją, gautus teisėsaugos institucijų klausimus ir valdant rizikas, susijusias su Lietuvos kariuomenės aprūpinimu.
Pagal sutartį įmonė per dvejus metus buvo įsipareigojusi pristatyti 14 tūkst. priešdugninių ir 6 tūkst. priešvikšrinių minų.
KAM Gynybos resursų agentūra nutraukti sutartį siekia per teismą, tačiau kol kas jai nepavyko laikinai sustabdyti jos vykdymo.
Po ministro sprendimo nutraukti sutartį „Eksplosita“ pranešė vis tiek sieksianti Lietuvoje plėtoti užtaisų ir minų gamybą. Juos įmonė gamintų Beržinių kaime Pakruojo rajone.
Registrų centro duomenimis, po 50 proc. „Eksplositos“ akcijų priklauso Estijos įmonei „Nitrotol“ ir „Milsai“, o naudos gavėjais nurodomi du Estijos piliečiai.
