Juokas mus gydo. Jis gelbėja mus tada, kai apsivilkę baltą megztinį, dar ryte apsipilame jį kavą, kai sutartu laiku ir sutartą dieną pasirodome netinkamoje vietoje, kai per skubėjimą iš automobilio bandome lipti neatsisegę saugos diržo, kai besiskirdami su mylimaisiais kalbame ne apie jausmus, o apie tai, ar vis dar galime dalintis tuo pačiu slaptažodžiu televizijai stebėti, kai užsisakome viešbutį ne toje šalyje, į kurią keliaujame, kai prieš savo simpatiją suklumpame ant laiptų ar per klaidą direktoriui nusiunčiame tokią nesąmonę, kuri vėliau verčia raudonuoti minimum dvi savaites, o kiekvieną rytą einant į darbą – galvoti, ar šiandien jau išaušo ta diena, kai mums tikrai teks susirinkti savo daiktus ir atlaisvinti vietą kitam. Tikėtina – tokiam pačiam nelaimėliui.
Nuoširdi šypsena ar taiklus pokštas mums padeda ir tada, kai susiduriame su kur kas rimtesniais išgyvenimais. Kai pasaulis eina iš proto, ir viskas aplink ima atrodyti siurrealu ar net absurdiška. Nes, nors juokas ir neišsprendžia mūsų ar net visos žmonijos problemų, jis bent jau padaro jas lengviau pakeliamas.
Juokas padeda savęs ar kitų nevertinti pernelyg rimtai, o dienos pabaigoje, dar ir leidžia nusišypsoti. Nes, juk svarbiausia, jog per visą šitą nemalonumų karuselę, kurią mums nuolatos tenka išgyventi, bent jau neprarandame to, kas svarbiausia – humoro jausmo. Galiausiai, net ir antrąją pusę jau kurį laiką renkamės ne pagal ilgą tinkamų vertybių ar bruožų sąrašą, o pagal tai, ar išrinktieji sugeba mus… prajuokinti.
Juoktis patinka visiems, o ypač dviem bičiuliams – K. Tiškevičiui ir V. Mikaičiui – kurie nuo šiol kiekvieną ketvirtadienį ne tik patys iš širdies pasilinksmins, bet tokią pat nuotaiką perduos ir visiems žiūrovams.
„Jei reikėtų ieškoti, su kuo ką nors daryti – pradedant renginiais, baigiant tiesiog pasisėdėjimais – Vytautas visuomet būtų pirmas mano variantas. O dabar suprantu, kad nuo pasikalbėjimų mašinoje ar terasoje iki pat paryčių, mes užaugome net iki TV3 televizijos! Tačiau šioje laidoje mūsų užduotis nebus tik sėdėti ir juoktis – mes taip pat dalinsimės panašiomis savo patirtimis ar vaizdeliais, kurie, bent jau Mikaičiui, nutinka kiekvieną dieną“, – apie naują savo rolę kalba K. Tiškevičius.
Draugui pritaria ir Vytautas, kuris sako, kad jie – tarsi studentai, žaidę „Žalgirio“ dublerius, kurie buvo staiga įmesti į tikrąją komandą ir pirmąjį sezoną „Eurolygoje“. „O dabar žaisime – žiūrėsime, kaip mums seksis“, – juokiasi jis.
Anot Vytauto, juos su Karoliu vienija ne tik panašus humoro jausmas. Juos ir pažįstami jau daugelį metų vertina taip, tarsi būtų neatskiriamas dviejų žmonių darinys: jei kur nors pasirodo vienas, visuomet sulaukia klausimo, o kur kitas?
Vytautas pasakoja, kad labiausiai jį kasdienybėje prajuokina tie, kurie to nė nesistengia to padaryti – gyvūnai. Tuo tarpu Karoliui labiausiai patinka absurdiški nutikimai ar tai, iš ko juoktis, bent jau iš pirmo žvilgsnio, atrodo nė negalima.
„Juokingiausi dalykai nutinka tada, kai tavęs prašo nesijuokti. O didžiausia katastrofa tampa tai, kad vis tiek juokiesi. Juk, kuo didesnis stresas, tuo labiau norisi juoktis… Dėl to ir su Mikaičiu greitai radome bendrą kalbą – juokiamės iš to paties. Iš dalykų, kurių negalėjo būti, ar situacijų, kurios neturėjo nutikti. Įdomu, ar ir su žiūrovais juoksimės iš to paties, nes juk humorą visi suprantame skirtingai“, – sako jis.
Vis dėlto Karolis neslepia – nors juoktis patinka visiems, žmones prajuokinti nėra paprasta. Tą sako ir Vytautas, kuriam baisiausia atrodo pasikartoti ar būti neoriginaliam – tokiam, kokių pilni socialiai tinklai. „Būti originaliu yra iššūkis, bet tai – kur kas geriau, nei juokinti kitus taip, kaip tą daro tėtis, senelis ar kažkas, ką pamatei ir nukopijavai“, – įsitikinęs jis.
Karolis įsitikinęs, kad geriausias humoras yra tas, kuris padeda įvairiose situacijose atpažinti save ar savo artimą. Taip pat – toks, kuris leidžia ir į patį save ar sau nutinkančias įvairias situacijas nežiūrėti perdėtai rimtai.
„Suprantu, kad visi čia esame labai trumpai, todėl gaila būtų šį laiką praleisi susiraukus, susireikšminus ar pernelyg greit suaugus. Man tai – didžiausia tragedija. Nušaukite mane, jei kada užaugsiu! Faina juokauti taip, kaip tą darydavai anksčiau. Tik, prieš juokdamasis iš kito, visuomet pirmiausiai turi pasijuokti ir iš savęs“, – įsitikinęs Karolis.
Tą patvirtina ir Vytautas, kuris gebėjimą save patraukti per dantį laiko didžiausia savo stiprybe. „Tai ne tik kur kas lengviau nei pasijuokti iš kitų, bet kartu ir nerizikuoji nieko įžeisti, o juokaujant tai yra baisiausia. Niekuomet nenoriu savo kapitalo krautis iš kitų, besišaipant.
Nebent tik tas atvejais, kai puikiai žinai, kad ir pats esi išgyvenęs ar patyręs tą patį...“ – sako jis.
„Vieni juokai“ – kiekvieną ketvirtadienį, nuo 20.30 val. per TV3!
