Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Dešimties trylikos metų paaugliai - dažniausias Kaune veikiančio Nepilnamečių socialinės pagalbos ir prevencijos centro kontingentas. Į vienintelę tokią įstaigą Lietuvoje patenka visi šalies nepilnamečiai klajokliai, kuriems gyventi gimtuosiuose namuose arba praeina noras, arba pritrūksta vietos... Čia laikinai (kol bus nustatytos asmenybės ir tiksli gyvenamoji vieta) įkurdinami bei kantriai auklėjami ir prasikaltę paaugliai - apsivogusieji, plėšikai, chuliganai. Deja, toli gražu ne visų jų tėvai pasigenda, o ir pagaliau surasti bei informuoti, kad jų vaikas - gyvas ir sveikas, nelabai tuo apsidžiaugia. Kai kurie gimdytojai išvis atsisako atžalėles iš laikino valstybės prieglobsčio pasiimti! Girdi, kam veltui gaišti laiką ir mėtyti pinigus kelionei, jei valkatauti pamėgęs sūnus ar dukra namie ilgai neužsibus - pabėgs vėl...
Dvylikametis Mykolas bastėsi... Klaipėdoje
Savotiškas Nepilnamečių socialinės pagalbos ir prevencijos centro "rekordininkas" - kaunietis Mykolas. Dvylikametis berniukas čion patekęs jau šeštąjį kartą! Paauglys - dar visai vaikiško veiduko, tačiau žodžiais ir mąstymu prilygsta nemažai patirties turinčiam suaugusiajam... Tiesa, ne gerąja prasme...
Pasak Mykolo, iš namų jis, kaip įprasta, pabėgęs dėl to, kad susipykęs su motina. Kodėl susipykęs? Ogi seniai neapkenčiąs patėvio. Neapkenčiąs todėl, kad šis - čigonas ir dar narkomanas, mamą prie narkotikų pripratinęs!
Mykolas savavališkai įlindo į motinos piniginę ir, pasiėmęs padorią sumelę pinigų, trenkė durimis... Berniukas nusibeldė į Kauno autobusų stotį, iš čia maršrutiniu autobusu išbildėjo į pajūrį. Girdi, vasara - pramogų metas, būtina ir vaikams deramai paatostogauti.
Netrukus buvo paskelbta respublikinė nepilnamečio bėglio paieška. Uostamiesčio gatvėse Mykolą atpažino vietos pareigūnai ir atvežė į Kauno nepilnamečių socialinės pagalbos ir prevencijos centrą. Bėda ta, kad Mykolo motina šiuo metu jau suimta, nes įtariama vagyste, o pas patėvį vaikas nė nesiruošia grįžti. Nenori Mykolas ir pas Akmenėje gyvenantį savo tikrąjį tėvą, kuris, jei tikėsime berniuku, jį labai skriaudžiąs (tėvas kategoriškai neigia sūnų mušąs).
Apie šį mažametį surinkta visas pluoštas neigiamai jį charakterizuojančios medžiagos. Tad, kaip minėjo Nepilnamečių socialinės pagalbos ir prevencijos centro inspektorė Renata Dirmeikienė, Mykolas veikiausiai greitu laiku atsidurs specialiuosiuose vaikų globos ir auklėjimo namuose.
Pats Mykolas nesijaučia esąs blogas vaikas. Tai kas, girdi, kad pasivogdavęs iš motinos (ar kitur) pinigų, kad kadaise su draugais užpuolęs ir apiplėšęs žmogų - juk gyventi reikia! O čia, nepilnamečių centre, girdi, tikras kalėjimas: nei naktį kur išleidžia, nei dieną išeisi - aplink vien grotos. Ką bedarytum - privalai atsiklausti. Mykolui tai neįprasta, nes jis nuo mažens pratęs daryti ką panorėjęs.
Kur dėtųsi ketvirtos klasės taip ir neįstengęs užbaigti dvylikametis, jei staiga atsivertų grotuotos centro durys?
- Turiu draugų visoj Lietuvoj, tikrai neprapulčiau! - išdidžiai paaiškino mažaūgis paauglys. - Jie mane ir pinigais sušelptų, ir apnakvindintų.
Iš kur draugai ima pinigų, Mykolas nepanoro pasakoti. Neatskleidė, iš kur, prireikus, jų susiorganizuotų ir pats. Girdi, paslaptis. Apie vaiko teises išmanantis berniūkštis korespondentei galiausiai ėmė skųstis, kaip Lietuvoje vaikai engiami, kaip "žiauriai" jiems suvaržyta laisvė, kaip "griežtai laikomi".
Mykolo žodžiais, gana "pudrinti smegenis" mokslais - kokia iš tų mokslų nauda? Vaikigalis didžiuodamasis papasakojo, kaip lengvai, ir neturint jokio išsilavinimo, galima praturtėti. Štai vieną kartą su vyresniais draugais apiplėšęs butą ir gavęs savo dalį; kitąsyk su "chebra" užpuolęs ir apiplėšęs praeivį, bet, velnias, "užsirovę" ant "mento" ir tą pačią naktį buvę sučiupti. Vyresniesiems iškėlė baudžiamąsias bylas, o Mykolas, dar mažvaikis, atsipirko laikinu prieglobsčiu Nepilnamečių socialinės pagalbos ir prevencijos centre. Neilgai trukus buvo sugrąžintas motinai, bet greitai vėl pabėgo... Kaip, anot Mykolo, sėdėsi namuose ar mokyklos suole, jei aplink verda toks įdomus gyvenimas!
Kaune įkliuvo per "Maksimą"
Kitas centro gyventojas - panevėžietis Benediktas. Trylikametis į grotuotą valdišką įstaigą pakliuvęs jau antrąjį kartą. Benediktas auga tik su įmote, įtėvio neturi. Trylikametis tai puikiai žino - didžiąją šeimos paslaptį kadaise atskleidė pati įmotė. Tikrieji Benedikto tėvai ir broliai bei seserys gyvena Latvijoje. Vaikinukui būtų įdomu juos pamatyti, tačiau gyventi su tėvais - kažin...
Kodėl Benediktas bėga iš namų? Juodbruvas, aukštokas, liekno sudėjimo vaikinukas sako, kad namie viskas tvarkoje, tik trūksta pinigų. Pasak Benedikto, jam, paaugliui, vienadienėms išlaidoms norėtųsi turėti bent 10-20 litų ("Vien cigaretės kiek kainuoja, o man pakelis dienai - vienas juokas. O dar norisi ir alaus!"), o gaudavęs kur kas mažesnę sumą. Vieną kitą kartą gali pasiskolinti iš draugų, bet kada nors ir jiems reikės atiduoti. Ir Benediktas prisidirbdavo: besibastydamas miesto gatvėmis ką nors pavogdavo ar apiplėšdavo. Kai Panevėžyje valkataujantį vaikigalį daug kas ėmė atpažinti, prisiėjo kraustytis į kitus miestus.
- Pabėgau iš namų ir pakeleivingu automobiliu atvažiavau į Kauną, - pasakojo Benediktas. - Išlipau Šilainiuose, apsigyvenau krūmuose...
Praėjus kelioms paroms baigėsi visos Benedikto piniginės atsargos, skrandis ėmė gurgti. Ką daryti? Naktį praleidęs krūmuose, rytą paauglys nukulniavo į Šilainiuose veikiančią "Maksimą" ir ėmė dairytis turtingesnės aukos. Nusižiūrėjęs vieną moterį, pasekė, kol ši apsiprekinusi iš parduotuvės išėjo, ir užpuolė... Plėšikas suspėjo moteriai nuo peties nutraukti rankinę, tačiau neįstengė pabėgti nuo parduotuvės apsaugos darbuotojų. Įkliuvęs su įkalčiais rankose nepilnametis plėšikėlis iškart buvo perduotas policijai. Vaikinas Nepilnamečių socialinės pagalbos ir prevencijos centre jaučiasi visai neblogai: ir pavalgydintas, ir aprengtas, ir krūmuose nereikia nakvoti... Benediktas sakė jau sužinojęs, kad greitu laiku atvažiuos įmotė ir jį išsiveš į Panevėžį. Kada vėl bernaitis pasipustys padus?
- Aš nebėgu iš namų, - nutaisęs rimtą žvilgsnį, lėtai dėstė Benediktas. - Išeinu. O po trijų ar daugiau parų sugrįžtu. Jei pabėgčiau, metus nesugrįžčiau.
"Suaugusi dukra" motinai nereikalinga
Prieš kurį laiką "susikukavo" trijulė iš Rokiškio rajono - šešiolikmečiai Milvydas bei Teodora ir keturiolikmetis Edvardas. Merginą ir du jos vyrus suvienijo bendras pomėgis - neužsisėdėti namuose. Kad ir ką bedarė šių jaunikaičių tėvai - viskas veltui, jaunimėlis blaiviau protauti nepradėjo.
Teodoros motina ir patėvis - darbšti ir tvarkinga ūkininkų šeima. Teodorą patėvis kaip savo dukrą augino nuo penkerių metukų. Pasiturinčiai gyvenantys sutuoktiniai dar turi mažesnę dukrytę.
Pastaraisiais metais Teodora savuose namuose - reta viešnia. Mūsų turima informacija, merginos namuose nėra ir dabar. Ir niekas jos ten per daug nepasigenda. Nes, sako, labai užsiėmusiai motinai ir juo labiau patėviui pabodo lakstyti paskui patrakėlės uodegą... Nepilnametė šiuo metu, atrodo, apsistojusi Rokiškyje, pas mažai pažįstamus žmones, ir dienų veltui neleidžia - pragyvenimui užsidirba savo jaunu ir kol kas patraukliu kūnu.
Pabandykime pasvarstyti - vis dėlto kodėl Teodorai gimtieji namai, kuriuose nieko netrūksta, pasidarė tokie atgrasūs?
Rokiškio rajono vaikų teisių apsaugos tarnybos vadovės Anfisos Silivanovos nuomone, atsakymo į šį ir panašius klausimus reikėtų ieškoti ne kur kitur - tik Teodoros šeimoje. Atvirauti nelinkusi paauglė kadaise buvo užsiminusi, kad jai gyvenimą gadinąs... patėvis. Ne, mergaitė niekam niekada nesiskundė, kad antrasis motinos vyras su ja elgėsi kaip nors netinkamai, ne kaip tėvas su dukterimi... Gal patėvis Teodorai nepatiko jau vien tuo, kad užėmė tėčio vietą, o motina nesugebėjo dukrai savo pasirinkimo pagrįsti ir įtikinamai paaiškinti? Gal patėvis Teodorai būdavo per daug griežtas, gal per daug iš jos reikalaudavo ir merginai ėmė atrodyti, kad ji - nekenčiama ir nemylima? Pagaliau kaip kitaip ir suprasti kad ir tokį Teodoros motinos bei patėvio poelgį, kuomet Kaune policijos sulaikytą valkataujančią nepilnametę kitame Lietuvos gale gyvenantys sutuoktiniai atsisakė parsivežti į namus?
- Ar tai nerodo, kad Teodora motinai iš tiesų kaip ir nereikalinga? - svarstė Vaikų teisių apsaugos tarnybos vadovė. - Juk tėvai savo vaikams atleidžia ir už pačius baisiausius poelgius...
O Teodoros motina pareiškė, kad šešiolikmetė jos dukrelė - jau "suaugusi moteris", todėl ji į dukters auklėjimą daugiau kištis nesiruošianti ir nepageidaujanti, kad dar kas nors šiuo klausimu pakartotinai trukdytų.
- Suprantu, kad šeimose tarp tėvų ir vaikų visko pasitaiko, kad vaikai savo poelgiais tėvus labai įskaudina ir atvirkščiai, bet kad taip nesusikalbėtų su savo vaiku ir nebandytų tų pašlijusių tarpusavio santykių normalizuoti - neįtikėtina, - svarstė Rokiškio rajono vaikų teisių apsaugos tarnybos vadovė Anfisa Silivanova. - O gal mergaitei užtektų psichologo konsultacijos, gal pagelbėtų psichiatro skirtas gydymas?
Nuogąstauti išties yra dėl ko, mat iš Teodoros elgesio galima įtarti, kad jaunai merginai labai reikia neatidėliotinos kvalifikuoto specialisto pagalbos. Pasirodo, pernelyg anksti į suaugusiųjų gretas įsirašiusios ir aktyvų seksualinį gyvenimą gyvenančios merginos seksualinis apetitas - nepažabojamas! Šešiolikmetei reikia ne vieno pastovaus, o vis naujų ir naujų vyrų, naujų nuotykių ir pažinčių! Tai ko tikėtis, kai Teodora sulauks dvidešimties? Ir apskritai kokia ateitis jos laukia?
Sekso industrijos vergai - ir berniukai?
Prostitucija užsiima ir nemaža dalis valkataujančių paauglių berniukų.
Raseinių rajono vaikų teisių apsaugos tarnybos inspektorei Silvai Leščinskienei jau eilę metų neduoda ramiai dirbti nepilnamečio klajoklio Roberto "slėpynės". Viskas prasidėjo nuo to, kai prieš kelerius metus Kaune pas motiną gyvenęs berniukas staiga buvo jos atstumtas - moteris susirado kitą vyrą, o mažamečiui sūnui pasiūlė važiuoti gyventi pas tėvą į Raseinių rajono kaimą. Roberto tėvas tuo liko labai patenkintas - lėto, ramaus būdo vyriškis stengėsi kaip įmanydamas, kad tik sūneliui nieko netrūktų...
Tačiau miesto prabangos ragavęs dešimtmetis Robertėlis nepanoro sėdėti kaime - tėčio net neįspėjęs išdūmė į Kauną, pas mamą. Tarpdury išvydusi sūnų motina... iškvietė policiją ir paprašė, kad vaiką pareigūnai išsivežtų!
Neradęs vietos pas tikrąją motiną, mažasis keliauninkas pasukdavo į Palangą, apsilankydavo kituose didžiuosiuose miestuose ir vėl, kur buvęs, kur nebuvęs, sugrįždavo į Kauną. Tėtis Robertą vargais negalais parsiveždavo į namus, tačiau nepailstantis bėglys vėl tuoj pradingdavo...
Viena pažintis Robertui Kaune galėjo būti lemtinga. Yra duomenų, kad paauglys berniukas susipažino su garsiuoju vaikų tvirkintoju Arvydu Č. ir su šio vyriškio aplinkos žmonėmis. Labai panašų į minėtąjį vyrą, lūkuriuojantį kartu su Robertu, nesyk yra pastebėjęs ne vienas Ariogalos miestelio gyventojas (Ariogalos seniūnijoje gyvena Roberto tėtis). Kad sūnus įveltas į pedofilijos tinklą, įtaria ir Roberto tėvas, jau seniai nesusikalbąs su nepilnamečiu paaugliu, nežinia iš kur gaunančiu paslaptingą materialinę paramą. Labai tikėtina, kad apie pasekmes negalvojantį paauglį suvilioję pinigais suaugusieji sėkmingai naudojasi jo naivumu ir kūnu. Tačiau kaip šią nusikalstamą veiką įrodyti, jei niekas dėl to nesiskundžia, jei nėra nukentėjusiųjų, jei seksualiai išnaudojamas paauglys tuo patenkintas ir pasiryžęs viskam, kad tik savo skriaudėjus apgintų?
